Šių metų operų turiniuose gvildenamos trys koncepcijos: mitai, parapasauliai ir figūros, įtraukiantys potvaninius mitus ir antikines istorijas, gąsdinančius paralelinius pasaulius ir anomališkas antgamtines vietoves, galiausiai avantiūristines pasakas ir technotroniškas virtualias terpes. Balandžio 2–5 dienomis vyksiantis festivalis užims 4 sostinės erdves: Menų spaustuvės Juodąją ir Kišeninę, Lietuvos rusų dramos teatro Mažąją ir „Lėlės“ teatro sales.
Festivalį, balandžio 2 d., 19 val. pradės dvi multimedijos operos: „Babelis“ (libretas – Žilvino Andriušio, muzika – Mykolo Natalevičiaus, režisūra ir kostiumai – Marijos Simonos Šimulynaitės) ir „Skylė“ (libretas – Gabrielės Labanauskaitės, muzika ir projekcijos – Rūtos Vitkauskaitės, režisūra – Marija Simona Šimulynaitė ir Simona Biekšaitė).
Pirmosios muzikinė medžiaga sukonstruota vien iš kalbos, kurios daugiasluoksniškumas neretai priartėja prie triukšmo, ženklinančio žmonių daugiakalbystę po Babelio bokšto statybų žlugimo. Antrąją operą pati autorė apibūdina veikiau kaip muzikinę instaliaciją, kur vietoj tradicinės siužetinės linijos pateikiami tik sceniniai-muzikiniai „impulsai“, svarbios žinutės žiūrovui apie paralelinius pasaulius, lygiagrečiai nugyventus gyvenimus, niekada nesusiliečiančią būti, anomaliją ir antgamtiškumą.
Panašiose anomališkose antgamtinėse vietovėse glūdės ir balandžio 3 d. (19 val.) opera „NEbūti ar neBŪTI“ (libretas – Gyčio Norvilo, muzika – Ritos Mačiliūnaitės, režisūra – Olgos Generalovos). Čia užpraeito tūkstantmečio žinys Achas atsiduria demitologizuotame nūdienos pasaulyje, požeminiame vakuume, didmiesčių metro tuneliuose, galiausiai anapus veidrodžio tavo vonios kambaryje, visą laiką skatindamas svarstyti apie pamatines žmogaus problemas.
Kita tos dienos opera „Sapfo“ (muzika – Margaritos Chodūnaitės, režisūra – Olego Kesmino) dėmesį sutelkia į vieną mitologizuotą figūrą – Antikos poetę Sapfo. Kūrinio libretą sudaro dvi paraleliai pinamos gijos: aktoriai atpasakoja Ovidijaus poemą apie Faono ir Sapfo meilę; vienintelė operoje dalyvaujanti solistė Gintarė Skėrytė ir choras atlieka išlikusias poetės eiles. Dalis muzikos paremta išlikusiomis senosiomis graikų melodijomis, jų intonacijomis ir autentiškomis dermėmis.
Balandžio 4–5 d., 12 val. festivalis pristatys operą vaikams „Mamulė Mū“ (libretas – Antano Šimkaus, muzika – Sigito Mickio, režisūra – Agnės Sunklodaitės), sukurtą pagal švedų rašytojų Wieslanderių pasaką apie karvę – romantikę ir avantiūristę, panorusią laipioti po medžius bei apie varną – realistę ir praktikę, tvirtai vaikščiojančią žeme. Tuo tarpu balandžio 4 d. vakarą, 18 val. bus rodomas mono spektaklis-opera „Izadora“ (libretas – Dainiaus Gintalo, muzika – Jono Sakalauskas, režisūra – Agniaus Jankevičiaus), kurią įkvėpė modernaus šokio figūros Isadoros Duncan gyvenimas. Tačiau spektaklyje pasakojama toli gražu ne legendinės šokėjos, o ja fanatiškai susižavėjusios ir galų gale su ja susitapatinusios beprotės moters istorija, kurią perteikia Agnės Sabulytės personažas.
Vienas pagrindinių festivalio akcentų – pernai Helsinkyje pastatyta multimedijos opera „Turing Machine“ (libretas – Tainos Seitovirtos, muzika – Eeppi Ursin ir Viso Oscaro, režisūra – Janne Lehmusvuo). Operos garsinę medžiagą pagrinde sudaro gyvoji elektronika, senos ir naujos medžiagos semplavimas realiame laike, o vizualizaciją – 3D skaitmeninė scenografija. Operos naratyvas grįstas genialaus ir sudėtingo žmogaus Alano Turingo istorija, aprėpiančia tiek jo mokslinius dirbtinio intelekto ir kompiuterinių technologijų eksperimentus, tiek asmenines homoseksualumo problemas.
