Pranešime žiniasklaidai rašoma, kad tyrimo tikslas – įvertinti, ar autoriams ir leidėjams yra teisingai atlyginama pagal jų atgaminamų kūrinių ekonominę vertę; kaip turi būti keičiama kompensacinio atlyginimo už kūrinių atgaminimą reprografijos būdu surinkimo schema, atsižvelgiant į gyventojų autorinių kūrinių naudojimo įpročius.
Tarifai nesikeičia
Praėjusių metų pabaigoje bendrovės „Spinter tyrimai“ atliktas tyrimas, kurį pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių apsaugos programą iš dalies finansavo Lietuvos kultūros taryba, parodė, jog sparčiai besikeičiant informacinių technologijų rinkai, pasikeitė ir gyventojų kopijavimo įpročiai. Kopijavimas paprastais kopijuokliais, turinčiais tik kopijavimo funkciją, nebėra toks aktualus (2014 m. jais kopijavo 36 proc. apklaustųjų, o 2018 m. jau tik 14 proc.) ir daugiau yra naudojami daugiafunkciniai kopijuokliai, kurie turi ne tik kopijavimo, bet ir spausdinimo bei skenavimo funkcijas (2014 m. kopijavo 59 proc., o 2018 m. – 68 proc.). Taip pat išaugo ir kūrinių atgaminimas spausdintuvais (2014 m. – 34 proc., o 2018 m. – 41 proc.). Tyrimo duomenimis, tik penktadalis (20 proc.) kūriniams kopijuoti naudojo skaitytuvus (2014 m. – 36 proc.).
|
| 2014 metai | 2018 metai | Pokytis procentais |
| Kopijavo daugiafunkciniais kopijuokliais | 59 proc. | 68 proc. | + 9 proc. |
| Kopijavo spausdintuvais | 34 proc. | 41 proc. | + 7 proc. |
| Kopijavo skaitytuvais | 36 proc. | 20 proc. | – 16 proc. |
| Kopijavo kopijuokliais | 36 proc. | 14 proc. | – 22 proc. |
Beje, tiek spausdintuvai, tiek skaitytuvai iki šiol net nebuvo įtraukti į reprografijos įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas autoriams kompensacinis atlyginimas, sąrašą. Šie įrenginiai minėtame sąraše atsirado praėjusį rudenį, Seimui pritarus dėl Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo pakeitimų. Taigi nuo šių metų sausio 1 d. kompensacinis atlyginimas autoriams yra surenkamas ir už parduotus spausdintuvus bei skaitytuvus ir jais teikiamas kopijavimo paslaugas.
„Esant tokiam siauram įrenginių, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas sąrašui, literatūros ir vizualiųjų kūrinių autoriams bei knygų ir periodinės spaudos leidėjams nebuvo deramai atlyginama už patiriamus nuostolius atgaminant jų kūrinius. Todėl, remiantis atliktais tyrimais, įrenginių sąrašas, už kuriuos turi būti mokamas kompensacinis atlyginimas, buvo papildytas ir nuo 2019 m. sausio 1 d. į jį įtraukti spausdintuvai ir skaitytuvai“, – pasakoja Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė Jurga Bražiūnienė.
Ji atkreipia dėmesį, kad tarifai nei įrangos pardavėjams, nei kopijavimo paslaugų teikėjams nesikeitė ir nebuvo didinami nuo 2012 m.
Labiausiai domina dailė
„Remiantis tyrimo rezultatais galima teigti, jog literatūros pagal sritis (mokslinė, grožinė, periodinė) atgaminimo įpročiai iš esmės nesikeitė ir liko panašūs, kaip ir prieš ketverius metus, tačiau stipriai išaugo vizualiųjų kūrinių atgaminimo apimtys (2014 m. vizualiuosius kūrinius atgamino 28 proc. apklaustųjų, o 2018 m. jau – 58 proc.)“, – sako Asociacijos LATGA specialistė.
|
| 2014 metai | 2018 metai | Pokytis procentais |
| Kopijavo mokslinę literatūrą | 37 proc. | 35 proc. | – 2 proc. |
| Kopijavo grožinę literatūrą | 20 proc. | 17 proc.
| – 3 proc. |
| Kopijavo periodinę literatūrą | 23 proc. | 28 proc. | + 5 proc. |
| Kopijavo vizualiuosius kūrinius | 28 proc. | 58 proc. | + 30 proc. |
| Iliustracijos | 7 proc. | 29 proc. | + 22 proc. |
| Nuotraukos | 24 proc. | 50 proc. | + 26 proc. |
| Dailės kūriniai | 11 proc. | 21 proc. | + 10 proc. |
Jos teigimu, daugiau apklaustųjų autorinius kūrinius prisipažino kopijavę laisvalaikio tikslais, autorinių kūrinių kopijavimas profesiniais tikslais sumažėjo, o kopijavimas mokymosi tikslais per ketverius metus liko beveik nepakitęs.
|
| 2014 metai | 2018 metai | Pokytis procentais |
| Kopijavo profesiniais tikslais | 50 proc. | 42 proc. | – 8 proc. |
| Kopijavo laisvalaikio tikslais | 45 proc. | 50 proc. | + 5 proc. |
| Kopijavo mokymosi tikslais | 26 proc. | 25 proc. | – 1 proc. |
Asociacijos LATGA vadovas, rašytojas ir poetas Jonas Liniauskas akcentuoja, kad net ir prailginus reprografijos įrenginių sąrašą, rašytinių ir vizualinių kūrinių autoriams surenkamas kompensacinis atlyginimas už jų patiriamus nuostolius, kai kūriniai yra atgaminami asmeniniais tikslais reprografijos būdu, padidės, tačiau ne itin ženkliai.
„Laimei, pagaliau buvo pakeistas ne tik įrenginių sąrašas, bet ir 20 straipsnis – ankstesnė jo versija diskriminavo ir literatūros, ir vizualiųjų menų autorius. Šių sričių autoriai dėl netobulo įstatymo negalėjo pretenduoti į kompensacinį atlyginimą už kūrinių atgaminimą įvairiose laikmenose ir gaudavo jį tik už kūrinių atgaminimą iš popieriaus į popierių. Tuo tarpu tiek šis, tiek anksčiau atliktas tyrimas parodė, kad tiek vizualieji, tiek literatūros kūriniai kopijuojami įvairiais būdais, ne tik iš „popieriaus į popierių“, – sakė jis.
Naudoja ir telefonus
Atliekant naujausią tyrimą, skirtingai nei prieš 4-erius metus, respondentų buvo klausiama ir apie kitokius atgaminimo būdus, ne tik „iš popieriaus į popierių“.
Paaiškėjo, kad 19 proc. respondentų spausdino iš kompiuterio ar laikmenų į popierių, 17 proc. kūrinius fotografavo telefonu, 12 proc. skaitmeniniu būdu kopijavo iš vienų laikmenų į kitas (iš interneto ar kitų šaltinių į CD, DVD, PC, USB), 6 proc. skenavo iš popieriaus į kompiuterį ar kitus įrenginius ir laikmenas, įvairiais būdais kopijavo 24 proc. Tradiciniu būdu – iš popieriaus į popierių – kopijavo 22 proc.
Be to, tyrimas parodė, jog vizualiųjų kūrinių atgaminimui dažniau yra naudojami mobilieji telefonai, tuo tarpu literatūros kūrinių atgaminimui daugiau naudojami daugiafunkciniai kopijavimo įrenginiai. USB laikmenos maždaug vienodai dažnai naudojamos abiejų rūšių kūrinių kopijavimui, kompiuterio ir skaitytuvo panaudojimo atveju vizualieji kūriniai sudaro apie 45 proc., rašytiniai – 55 proc.
„Mes labai džiaugiamės, kad didelė dalis – net 63 proc. – visuomenės supranta, kad rašytojai ir dailininkai praranda pajamas, jeigu jų kūriniai yra kopijuojami neatlygintinai“, – sako J.Bražiūnienė, Asociacijos LATGA Kūrinių panaudos ir reprografinio atgaminimo poskyrio vadovė.
Tyrime dalyvavo 1007 šalies gyventojai nuo 18 iki 75 metų amžiaus. Buvo pasirinkti 65 atrankiniai taškai, išdėstyti taip, kad reprezentuotų visus šalies regionus. Tyrimo duomenimis, per pastaruosius metus vizualiuosius ir rašytinius kūrinius dažniau kopijavo ar įsirašė moterys, 18-45 metų asmenys, aukštąjį išsilavinimą įgiję, didesnes pajamas gaunantys (daugiau nei 500 Eur), specialistai, tarnautojai, studentai, moksleiviai, didmiesčiuose gyvenantys respondentai.
44 proc. asmenų, kurie kopijavo vizualiuosius kūrinius, juos gaudavo iš legalių šaltinių internete. 38 proc. nurodė, kad kūrinius gavo iš draugų ar šeimos narių paskolintų šaltinių. 23 proc. kūrinius kopijavo iš spaudos, knygų ar bibliotekos. 42 proc. respondentų rašytinius kūrinius kopijavimui gavo iš legalių šaltinių internete, iš draugų ar šeimos narių paskolintų šaltinių. 31 proc. kūrinius kopijavo iš savo įsigytų knygų ar kitų spaudos leidinių.
