Interviu 15min jis teigia, kad Rusija bando atimti iš kitų valstybių ne tik teritorijas, bet ir kultūrą. Taip pat jis papasakojo, kaip sekėsi atgabenti menininkų darbus ir nuolat apšaudomų Ukrainos miestų.
Nuo penktadienio iki sekmadienio Vilniuje vyks Ukrainos dienos – „Vilniusshyvanka“. Šio renginio pavadinimas susijęs su tautiniu ukrainiečių drabužiu vyšyvanka. Tai ukrainietiški tradiciniais raštais išsiuvinėti marškiniai, o siuvinėtų raštų spalvų gama lyg žydinčioje pievoje.
Parodoje pristatomi dailininkų, kurių gyvenimą pakeitė karas, darbai.
„Mūsų idėja yra parodyti, kad kultūra gali „susiūti“ – suvienyti tiek atvykusius ukrainiečius, tiek ir lietuvius“, – paaiškino P.Pyrohovas.
Pasak jo, esminė šio renginio idėja – parodyti ukrainiečių meno įvairovę, jo išskirtinumą. Šioje parodoje pristatomi dailininkų, kurių gyvenimą pakeitė karas, darbai. Kai kas iš jų turėjo palikti savo šalį, kiti savo jaukius namus iškeitė į bendrabučio čiužinį.
„Gelbėjant vertingiausia, vieniems buvo svarbiausia pinigai, brangieji metalai, technika. Kitiems – vaikai ir naminiai gyvūnai. O kai kas gelbėjo ir savo kūrinius, nes menas yra sielos tęsinys... Apie kiekvieno kūrinio „nuotykius“ galima parašyti atskirą pasakojimą. Automobiliai, traukiniai, savanoriai...
Be daugybės žmonių pagalbos ši paroda nebūtų įmanoma. Tačiau svarbiausia, kad visi darbai jau čia. Ir jie čia yra tam, kad parodytų ukrainietiškos sielos gelmes, kad liudytų meną ir dėkotų visiems, kas prisidėjo ir nebuvo abejingas“, – kalbėjo parodos „Kultūra mūsų ginklas“ parodos kuratorius.
Atgabenti darbus buvo sudėtinga
Organizuoti parodą karo metu yra tikras iššūkis, sako P.Pyrohovas. Pasak jo, sunkiausia buvo išspręsti logistikos klausimus, juk nuolat bombarduojamoje Ukrainoje ne tik nesaugu, bet ir labai trūksta degalų.
„Atvežti darbus iš Lvivo dar buvo palyginti nesunku, tačiau iš Charkivo, Kyjivo gabenome su „nuotykiais“. Ieškojome daugybės žmonių, kurie galėtų nuvežt darbus bent 200 kilometrų, kad tik jie atkeliautų iki Lenkijos pasienio. Iš ten darbus pasiimdavome patys.
Darbų gabenimą labai apsunkino tai, kad Ukrainoje šiuo metu labai trūksta degalų. Be to, kai kur labai blogai veikia internetas. Tik dieną iki parodos gavau reikalingą medžiagą, nes susisiekti su menininkais sekėsi labai sunkiai.
Vienos parodos atvežti mums tiesiog nepavyko. Kaip tik ji visa buvo skirta tik invazijos, prasidėjusios vasario 24 dieną, temai“, – pasakojo menininkas.
Charkive kas antrus metus vyksta plakatų ekologijos tema paroda „4th Block“ (Ketvirtasis blokas). Deja, šiemet dėl karo ši bienalė negali vykti. Todėl ji buvo perkelta į Vilnių, taigi taip pat eksponuojama Ukrainos dienose Vilniuje.
Parodos metu šiuos darbus galima bus įsigyti, o pinigai keliaus Ukrainos kariuomenei.
„Pasikeitė ir parodos tema – šiemet kalbame ne apie ekologiją, o karą. Parodos metu šiuos darbus galima bus įsigyti, o pinigai keliaus Ukrainos kariuomenei“, – kalbėjo P.Pyrohovas.
Kultūra – politinių įvykių atspindys
Ukrainiečių menininkai įsitikinę – jie taip pat yra kovotojai už savo šalies laisvę, nes kultūra yra vienas iš karo frontų.
„Kremliaus naratyvas „nepainiokite kultūros su politika“ yra melagingas. Be to, jie patys demonstruoja, kad tuo netiki. Prasidėjus invazijai, Rusijoje buvo uždraustas ukrainiečių režisieriaus Oleksandro Radnianskio filmas, nors jis niekada didelės meilės Ukrainai net nedemonstravo. Tai padaryta vien dėl jo kilmės, todėl, galima sakyti, pačioje Rusijoje vyksta kultūrinis valymas.
Kaip kultūra gali būti nesusijusi su politika? Menas visuomet susijęs su to laikotarpio įvykiais. Tavo darbai kalba apie tai, ką tu tuo metu matai. Galbūt yra žmonių, kurie gali nekreipti dėmesio į tai, kas vyksta už lango, bet, mano nuomone, kultūra yra atspindys to, ką matome.
Ukrainiečių menininkai įsitikinę – jie taip pat yra kovotojai už savo šalies laisvę, nes kultūra yra vienas iš karo frontų.
Pavyzdžiui, jei pasiklausysime „The Beatles“ dainų, galėsime suprasti, kaip jautėsi to meto jaunimas. Rusija dažnai kartoja „nepainiokime kultūros su politika“, „nepainiokime sporto su politika“, man atrodo, jie tuoj pasakys „nepainiokite politikos su politika“, – tvirtino P.Pyrohovas.
Menininkas nesutinka, kad karo metu kultūra turi būti nustumta į antrą planą.
„Kai Čerčilio paklausė, kodėl vyksta Antrasis pasaulinis karas, o Londone veikia teatrai, jis atsakė: „O kam tada kariaujame, jei dabar turėtume visa tai atšaukti.“ Todėl manau, kad kiekvienas turi daryti tai, ką sugeba. Šiandien yra didelė Ukrainos kultūros paklausa. Deja, tai paskatino kruvini įvykiai, tačiau turime ją rodyti. Juolab kad Rusija bando savintis ne tik kitų šalių teritorijas, istoriją, bet ir kultūrą. Tas pas Malevičius – gimė Ukrainoje, dėstė Kyjive, rašė ukrainietiškai, o Rusija aiškina, kad tai jų menininkas. Tokių pavyzdžių daugybė“, – kalbėjo P.Pyrohovas.
Jis mano, kad kontratakuoti būtina ne tik kariniu, bet ir kultūriniu keliu.
Ukrainos dienose Vilniuje galima bus pamatyti šias parodas:
- „Kultūra – mūsų ginklas“ (Parodų salė, T. Ševčenkos g. 31)
- „Ukraina mūsų širdyse“ (Vilniaus mokytojų namai, Vilniaus g. 39)
- Ukrainos menininko Kyrylo Feoktisovo personalinę plakatų paroda („Saulės galerija“, Goštauto g. 8)
