Kalba patys ukrainiečiai
Fotomenininkas, vienas iš Ukrainos namų Lietuvoje įkūrėjų Valentynas Odnoviunas iškėlė įsisenėjusią LKT stipendijų išdavimo problemą Lietuvoje gyvenantiems užsienio menininkams. Jis teiravosi, kokios perspektyvos ukrainiečiams, norintiems pasilikti ar jau gyvenantiems Lietuvoje? Ar būtų galima kurti tik ne tik apie Lietuvą?
„Lietuvoje gyvenu ne vienerius metus. Norėdami gauti stipendiją žmonės aplikuoja projektams apie Lietuvą, parodyti šalies kultūrą užsienyje arba vietoje. Man atrodo, kad tai nelabai tinka atvykstantiems ukrainiečiams. Geriausia, kad jie būtų tiltai tarp kultūrų ir darytų projektus apie Ukrainos ir Lietuvos sąveikas arba galėtų laisviau pasirinkti tai, ką jie kuria, bei neužsidaryti kažkokiame kaimelyje“, – 15min teigė menininkas.
„Jeigu aš esu ukrainietis, turintis meno kūrėjo statusą, esu Lietuvos ar Ukrainos menininkas? Apie ką man kurti? Stipendiją pradėjau gauti 2019 metais, bet Lietuvoje gyvenu nuo 2013-ųjų“, – dalijosi patirtimi.
Be to, jis siūlė glaudžiau bendradarbiauti su Ukrainos kultūros rėmimo fondu, kuris tik neseniai įsikūrė. Taip pat išsakė poreikį prailginti po vasario 24 d. įsteigtos stipendijos gavimo laiką iki 6 mėnesių tam, kad atvykę iš Ukrainos galėtų apsiprasti.
Tam pritarė ir neseniai į Lietuvą atvykusi meno kritikė Svitlana Liakhovets. Ji pažymėjo: „Mes turime glaudžius draugystės santykius, tačiau iš kultūrinės perspektyvos mes mažai pažįstame vienas kitą.“
Jos požiūriu, reikėtų suteikti galimybę kurti daugiau kultūrinio turinio, skirto Lietuvoje besiformuojančiai ukrainiečių bendruomenei.
Remiantis statistika, Lietuvoje apsistojo 800 menininkų iš Ukrainos.
Yra dvi stipendijos
LKT atstovė spaudai Goda Dapšytė aiškino, kad Lietuvoje yra dvi skirtingos finansavimo priemonės, kuriomis gali naudotis ukrainiečiai.
Pirmoji – nuo seno įsteigtos individualios ir edukacinės stipendijos, antroji – po vasario 24 d. įsteigtos specialios stipendijos ukrainiečiams. G.Dapšytė 15min pažymėjo, kad šiuo atveju kalbama ne apie tautybes, bet pilietybes.
„Pirmojoje stipendijų programoje visada buvo nuostata, kad prašymą gali teigti bet kurios valstybės pilietis (yra tam tikrų apribojimų). Bet veiklos objektas turi būti Lietuvos kultūra ir menas. Naujoji priemonė, su kuria startavome balandžio pradžioje, jau skirta tik Ukrainos kūrėjams. Be to, ten jokių apribojimų jų veiklos sričiai nėra, išskyrus tai, kad yra skatinamas bendradarbiavimas su vietinėmis organizacijomis.“
G.Dapšytės teigimu, kol kas neplanuojama leisti nuolatines stipendijas gaunantiems kurti ne tik apie Lietuvą. „Situacija nuolat kinta“, – pridūrė ji.
Stipendijų sistema Ukrainos kūrėjams
Lietuvos kultūros tarybos narys Dainius Babilas mato, kaip realiai veikia tam tikros pagalbos formos: „Norisi mintimis nusikelti į invazijos pradžią. LKT kaip tik tą rytą buvo susirinkusi svarstyti strategiją, tad nuo pirmųjų valandų kalbėjome apie scenarijus. Atskaitos tašku tapo ukrainiečių noras sugrįžti namo, ko jie dabar padaryti negali.“
Iš viso Lietuvoje atsiliepė 125 lietuviškos organizacijos, o vėliau startavo stipendijų programa. Pasak D.Babilo, skaičius gali pasirodyti nedidelis, bet jau sulaukėme 27 paraiškų: „Nereikėtų galvoti, kad tai yra neaktualu ir nereikšminga, nes atvykusiems reikia dar susigaudyti.“
„Tai nėra vien tik pinigai žmonėms, nes LKT skiria dėmesį žmonių bendradarbiavimui su Lietuvos kultūros įstaigomis. Tad ši programa yra abipusės naudos ieškojimas – juk ukrainiečiai gali daug duoti Lietuvai. Juk per 30 metų mes neturėjome Lietuvoje tokios geros galimybės kurti tarptautinį bendravimą.“
Draugiškas Lietuvos ryšys su Ukraina
Paklaustas apie svarbiausias bendradarbiavimo priemones, kultūros viceministras Vygintas Gasparavičius teigė:
„Paskutinysis ministro vizitas buvo matomiausias, bet tai nebuvo vienintelis susitikimas su Ukrainos kultūros politikais. Netgi iki aktyviosios karo fazės bendravimas buvo gana artimas. Tai lėmė, kad vasario 24 d. mes žinojome, ką daryti.“
„Liublino formatas – Lietuva, Lenkija ir Ukraina – tikrai nėra atsitiktinis, todėl kad šios šalys tvirtai palaiko Ukrainą. Nereikėtų pamiršti ir Baltijos šalių, Rumunijos bei Čekijos.“
V.Gasparavičius priminė įvairias institucines iniciatyvas, orientuotas į čia atvykusius žmones, kurių specialiai Ukraina neprašė, nuo labdaros koncertų iki LKT paramos.
Mes turime rasti bendrą vardiklį – kaip nenuskriausti mūsų kūrėjų, bet priimti kolektyvus iš Ukrainos.
Jis pažymėjo, kad Ukrainos kultūros ministerija prašo padėti kovoti su Rusijos propaganda, Rusijos minkštąja galia – blokuoti televizijos kanalus bei padėti advokatauti Ukrainai Europos Sąjungoje. Jiems taip pat svarbios Ukrainos menininkų gastrolės bei darbo galimybės Lietuvoje.
„Mes turime rasti bendrą vardiklį – kaip nenuskriausti mūsų kūrėjų, bet priimti kolektyvus iš Ukrainos“, – sakė V.Gasparavičius.
