Lietuvos vertybės iki šiol įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą yra šios: kryždirbystė ir kryžių simbolika (2008), Dainų ir šokių šventės Baltijos valstybėse (2008) bei daugiabalsės dainos sutartinės (2010). Lietuva šiuo metu rengia šiaudinių sodų tradicijos paraišką (bylą), kurią planuoja pateikti UNESCO 2022 m.
Šioje sesijoje Komiteto nariai, pirmininkaujant Punchi Nilame Meegaswatte, Šri Lankos Nacionalinės UNESCO komisijos Generaliniam sekretoriui, taip pat nusprendė skirti 554,440 JAV dol. tarptautinę paramą 3 nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo projektams Džibutyje, Rytų Timore ir Mongolijoje. Komitete taip pat buvo svarstomi ir kiti su UNESCO Nematerialaus kultūros paveldo apsaugos konvencijos (2003) įgyvendinimu susiję klausimai.
UNESCO svetainėje skelbiama išsami informacija apie įrašytas į sąrašus vertybes, 10 min. trukmės vaizdo filmai, kita vaizdo medžiaga.
Reprezentatyvusis žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašas (39 naujos vertybės):
Šiaurietiška klinkerinių laivų tradicija (Danija, Suomija, Islandija, Norvegija, Švedija), Kongo rumba (Kongas), Didysis Tarija festivalis (Bolivija), Šv. Jono Krikštytojo šventė ir apeigos (Venesuela), Pasillo, dainos ir poezija (Ekvadoras), Corpus Christi šventė (Panama), Awajún keramikos tradicija (Peru), Songket audimas (Malaizija), Gamelan muzika (Indonezija), Nora šokio teatras (Pietų Tailandas), Tajų Xòe šokis (Vietnamas), Deivės Durga Puja šventė Kalkutoje (Indija), Dumbara pynimo amatas Ratā Kalāla (Šri Lanka), Dutar instrumento gamyba, muzika ir dainos (Turkmėnija), Moutya būgnai (Seišeliai), Malgašų oratorystės menas Kabary (Madagaskaras), Ceebu Jën kulinarijos menas (Senegalas), Fjiri muzika (Bahreinas), Al-Naoor vandens tvenkimo tradicija (Irakas), siuvinėjimo menas (Palestina), Al-Qudoud al-Halabiya muzika (Sirija), Tbourida pasirodymai su žirgais (Marokas), Hüsn-i Hat: kaligrafija islamo mene (Turkija), Kaustinen smuikavimo tradicija (Suomija), inuitų būgnų šokiai ir dainos (Danija), L-Għana dainos (Malta), Campo Maior bendruomenės šventės (Portugalija), Falak muzika (Tadžikistanas), Visoko daugiabalsis dainavimas Dolen ir Satovča (Pietvakarių Bulgarija), Namur stilt jousting, vaikščiojimas kojūkais (Belgija), Boka Navy Kotor šventė, šokiai (Juodkalnija), Corso kultūra, gėlių ir vaisių dekoracijų eisenos (Nyderlandai), Corpus Christi gėlių kilimai, procesijos (Lenkija), Ornek, Krymo totorių ornamentavimo menas, Bakhshi pasakojimo menas (Uzbekistanas), Triufelių rinkimo tradicija (Italija), Joumou sriuba (Haitis), dvi tradicijos: sakalininkystė (24 šalys) ir arabų kaligrafija (17 šalių), kurios buvo jau anksčiau įrašytos į Reprezentatyvųjį sąrašą, išplėtė tradicijų paplitimo arealą, prie kurio prisijungė naujos šalys.
Nematerialaus kultūros paveldo, kuriam reikalinga neatidėliotina apsauga, sąrašas (4 naujos vertybės:
Tradicinė navigacija ir kanojų gamyba Karolinos salose (Mikronezija), tais, tradicinė tekstilė (Rytų Timoras), skobtinių valčių gamyba ir naudojimas Soomaa regione (Estija), kultūrinės tradicinio perkusinio instrumento M’Bolon praktikos ir raiškos (Malis).
Gerųjų nematerialaus kultūros paveldo apsaugos praktikų registras (4 naujos praktikos):
Gyvųjų tradicijų mokykla (Filipinai), klajoklių tradicinių žaidimų programa (Kirgizija), tradicinio kaligrafijos meno išsaugojimo programa (Iranas), tradicinio maisto gamybos išsaugojimo programa (Kenija).
