D.Meiželytė davė pastabą bibliotekų darbuotojams
Savivaldybės administracijos direktorės pavaruotoja Donalda Meiželytė taip pat komentavo situaciją:
„Labai apgailestauju, kad knygos, nors ir nurašytos, sukėlė nemalonius jausmus. Bet taip jau yra. Knygos skaitomos nusidėvi, net ir naujausios knygos kartais neatlaiko išbandymo dėl išsipylusios kavos ar netyčinių suplėšymų.
Į makulatūrą pateko tik nurašytos ir nusidėvėjusios knygos. Geros kokybės knygos buvo perduotos kitiems Vilniaus centrinės bibliotekos filialams.
Namie turėjome virš 3000 knygų, tad nuotrauka, pamatyta socialiniame tinkle, mane taip pat sujaudino. Bet išsiaiškinus, kad tai tikrai nurašytos ir prastos būklės knygos, nuskaitytos, kaip mes knygų mylėtojai vadiname, jau ramiau. Gal tik pastabą duosime bibliotekų darbuotojams, kad, saugodami gyventojų emocinę sveikatą, į popieriaus konteinerius nurašytas knygas nuneštų ir sudėtų pagarbiai.“
Pavilniškė dalyvavo knygų gelbėjime
Pavilniškė Indrė Mackevičiūtė 15min teigė: „Suprantu, kad pastatas senas ir pagriuvęs. Bet jis yra romantiškas ir reikalingas bendruomenei, jai jis visada atrodė svarbus. Juk žmonės visada bando įsikibti į senesnius pastatus ar juos išsaugoti, renovuoti. Kaip suprantu, vilties buvo, bet dabar paaiškėjo, kad bibliotekos Pavilnyje nebebus. Tačiau nemaniau, kad šis faktas turėtų reikšti, kad knygos bus išmetamos.“
Vedžiodama šunį, I.Mackevičiūtė sulaukė draugės skambučio, kuri teigė negalinti niekur eiti dėl situacijos prie Pavilnio bibliotekos: „Ji kvietė mane, nes knygos buvo išmetamos. Aš parlėkiau namo, įsėdau į automobilį ir atvykusi pamačiau, kad iš tiesų čia atvažiavęs „Eco bazės“ serviso sunkvežimis, išstumti pilni knygų konteineriai. Gyventojai iš paskutiniųjų knygas bando gelbėti. Kai kurie jau prisirinkę pilnus maišiukus.“
Ji pasakojo nutarusi pasižiūrėti, kas sunkvežimio viduje: „Pamačiau, kad jis pilnas konteinerių. Gal kokie 6 ar 7. Ir jau prie paskutiniojo stovėjo žmonės... Ir štai priėjo darbininkai jo išsivežti, suprantu, kad jų toks darbas – jie gavo užsakymą ir veža šiukšles. Na, gal truputį jie užknisti, nes viskas vyksta ne taip sklandžiai. Taigi jie bandė pasiimti paskutinįjį konteinerį, o žmonės prašė palaukti, nes norėjo pasirinkti knygų.“
Knygos yra atrenkamos
Simona Žilienė, Vilniaus miesto savivaldybės centrinės bibliotekos direktorės pavaduotoja, teigė, kad bibliotekos uždarymas jau seniai buvo suplanuotas.
„Mes spalio 19 d. buvome paskelbę, kad Pavilnio filialas yra uždaromas. Ir tai yra padaryta Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu“, – sakė ji.
Pasak S.Žilienės, biblioteka yra labai prastos būklės ir mažai lankoma. Pavilnio biblioteka siekia viso labo 2 proc. Antakalnio bibliotekos lankomumo.
Dėl filialo uždarymo diskusijos tarp savivaldybės, bibliotekos ir bendruomenės truko dvejus metus, tikino pašnekovė. Jos nuomone, mobili biblioteka būtų geriausias sprendimas.
„Geriausia būtų paleisti knygų autobusiukus, kurie galėtų atstoti 4-ias bibliotekas. Šiuo metu darome projekto brėžinius, nes yra dar ir kitų Vilniaus miesto vietų, kuriose nėra daug skaitančių gyventojų“, – sakė ji.
Tai, kad knygos yra „išmetamos“, S.Žilienė nesutiko: „Pagal visus įstatymus dalis knygų perduodamos kitiems filialams. Bibliotekininkai tikrai žino, kurios yra aktualios ir vertingos. O kas nebereikalinga, atiduodama makulatūrai, taip suteikiant knygai antrąjį gyvenimą.“
„Vilniaus skaitytojai yra išlepę, nes skaito maždaug iki 6-erių metų senumo leidimo knygas. O vėliau laukia naujų knygų, – teigė ji. – Kai kurios reikalingos vaikams mokykloje, kai kurios yra tiesiog kokybiškos, nors išleistos ir prieš 15 metų. Žinoma, yra ir tokių, kurios greitai susidėvi arba yra visiškai nebeskaitomos.“
Dvi bibliotekos darbuotojos perkeltos į dirbti į kitus filialus, o valytojai pasiūlyta išeitinė kompensacija.
Ekologijos specialistė mano, kad išmesti knygas – švaistūniška
Tuo metu Rugilė Matusevičiūtė, ekologijos aktyvistė ir tinklalaidės „Išpakuota“ įkūrėja, komentavo situacija plačiau:
„Bibliotekos yra vienas geriausių jau sėkmingai veikiančių žiedinės ekonomikos pavyzdžių visame pasaulyje. Mainymosi, dalinimosi kultūra yra neatsiejama nuo Europos Žaliojo Kurso ir mūsų ateities. Tai yra viso darnaus vystymosi koncepto pagrindas – turėti mažiau asmeninių daiktų ir kurti besidalinančią visuomenę.
Uždarant biblioteką mums vis dar paprasčiau atrodo išmesti, negu padovanoti.
Laikais, kai steigiamos elektromobilių dalinimosi platformos, padėvėtų drabužių internetinė parduotuvė tampa pirmuoju Lietuvos vienaragiu, o vis daugiau žmonių integruoja mažus tvarius veiksmus į savo kasdienybę, toks knygų išmetimas į konteinerį, kad ir kokia vėliau tų knygų ateitis – sudegingti ar perdirbti, yra tiesiog nesuvokiamas.
Žinoma, svarbu nepamiršti ir elementaraus resursų švaistymo. Miškų kirtimas yra vienas kertinių aplinkosauginių klausimų, tad išmesti šimtus knygų, kurios, beje, dar visai savo turiniu nėra pasenusios, atrodo tiesiog švaistūniška.
Didžiausia problema yra tai, kad uždarant biblioteką mums vis dar paprasčiau atrodo išmesti, negu padovanoti. Du absoliučiai priešingi veiksmai, vienas kuria taršą, kitas – bendrąjį gėrį. Visas šias knygas buvo galima išdalinti Lietuvoje veikiančioms dešimtims, o gal net šimtams organizacijų, dirbančių su senjorais, jaunimu, skurtančiais asmenimis, vienišais tėvais. O galbūt suorganizuoti renginį, savotišką bibliotekos uždarymą, kurio metu gyventojai patys išsirinktų knygas.“
„Ekobazė“ atidėjo perduotų knygų perdirbimą
Komentarą apie nurašytų knygų išmetimą taip pat išplatino ir UAB „Ekobazė“. Komercijos vadovė Marina Curko-Notkuvienė teigė:
„Suprasdami susidariusios situacijos jautrumą, mes atidėjome mums perduotų bibliotekos knygų perdirbimą ir, jeigu bibliotekos administracija neprieštaraus, pasiūlysime vietos bendruomenei atvykti pas mus atsirinkti knygų, kurias ji norėtų išsaugoti.
Įprasta praktika yra tokia, kad bibliotekos, mokyklos ar kitos įstaigos laikas nuo laiko nurašo nusidėvėjusias ir pasenusias knygas ir jas priduoda kaip makulatūrą atliekų tvarkytojams. Tokiu atveju mes gauname užsakymą išvežti makulatūrą, pasirašome sutartį, atvežame konteinerius, į juos sukraunama makulatūra. Toliau viskas keliauja į mūsų popieriaus rūšiavimo padalinį, kur makulatūra rūšiuojama pagal popieriaus kokybę, tuomet pagaminama popieriaus žaliava. Savo padalinyje mes paruošiame net 20 įvairaus popieriaus rūšių, skirtų tolimesniam perdirbimui. Taip pat ir patys gyventojai dažnai atveža mums senas knygas.
Visos knygos yra paruošiamos kaip popieriaus žaliava ir ji keliauja į popieriaus fabrikus galutiniam perdirbimui. Iš tokios antrinės žaliavos gaminamas naujas žurnalinis arba knyginis popierius, kiti popieriaus gaminiai. Dažnai rengiame ekskursijas vaikams, jaunimui, nes norime visiems parodyti, kad popierius yra vertinga žaliava perdirbimui ir iš seno popieriaus gali gimti kokybe niekuo nenusileidžiantis popierius, jau nekalbant teigiamą poveikį gamtai, išsaugojant medžius, iš kurių įprastai gaminamas naujas popierius.“