Apie galimą reorganizaciją kviečia diskutuoti dabar
Kultūros ministrė nepaneigė, kad yra toks dokumentas, kuriame parengta kultūros įstaigų pertvarka, LRT RADIJUI sako Vytautas Juozapaitis. Kaip teigia jis, buvo paminėta, kad toks dokumentas – tik vienas iš variantų, todėl galima tik įsivaizduoti, kokie kiti: „Mano žiniomis, tas paviešintas dokumentas sukurtas Kultūros ministerijos kabinetuose, ministrės patarėjų. Galbūt vieno iš patarėjų jau nėra, kitas, ko gero, dirba. Tai Viktoras Bachmetjevas, nes jo pavardė figūruoja metaduomenyse.“
Pasak V.Juozapaičio, valstybinių įstaigų reorganizacija – ne fantasmagorija. „Gal šiandien apie tai nekalbama, bet vakar buvo kalbėta. Tai realūs ketinimai, kurie visada buvo slepiami nuo kultūros bendruomenės. Priminsiu, kad kai „valstiečiai“ atėjo į valdžią, jie deklaravo ypatingą pagarbą kultūrai ir sakėsi esą tos srities puoselėtojai. Apie jokią tokio masto reorganizaciją net užuominų nebuvo. Vietoj to, kad įstaigoms būtų padedama siekti savo tikslų ir misijų, ruošiama tokia dovanėlė, kuri į Lietuvos istoriją įeis kaip didysis griovimas“, – aiškina pašnekovas.
V.Juozapaitis teigia, kad apie galimą kultūros įstaigų reorganizaciją pats laikas diskutuoti nelaukiant – būtina išsiaiškinti, ką nusprendusi Kultūros ministrė.
Remtis kitų šalių pavyzdžiais negalima
Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė tvirtina, kad informacija apie galimas pertvarkas nėra slepiama ir tai suplanuota net Vyriausybės darbuose: „Pradėjus aptarinėti galimus variantus paaiškėjo, kad nėra į ką remtis, yra daug skirtingų nuomonių. Todėl, kaip ir minėjo Kultūros ministrė, tolimesnės diskusijos ir tikrieji variantų svarstymai nukelti rudeniui. Iki rudens tikimasi gauti ir tyrimo, vykdomo VšĮ Mene, rezultatus ir kt.“
Pasak G.Žemaitytės, kalbant apie kultūros įstaigų likimą negalima remtis įvairių šalių skirtingais pavyzdžiais, nes Lietuvos specifika kitokia. „Būtent todėl diskusijos nevyksta. Birželio mėnesį bus parengtos pirmos ataskaitos gairės, tyrimo metodika buvo giluminiai interviu su kai kuriais didžiausių kultūros tinklo įstaigų atstovais ar įpareigotais žmonėmis. Iš šių žmonių siekta gauti pirminį tinklo matymo variantą, kurį vėliau galima pateikti kaip vieną iš diskusinių variantų. Kadangi metodika nebuvo įprasta, diskutuoti nebuvo kviečiamas visas kultūros laukas“, – paaiškina specialistė.
Parengė Virginija Sližauskaitė.
