„Artėjant 2025 metams, kai Lietuva ir visas pasaulis švęs mūsų genijaus M.K.Čiurlionio 150-ąsias metines, mes turime būti ir pasiruošę tokiai šventei, ir duoklę atiduoti šiam genijui, jo kūrybai“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Seime teigė parlamentaras.
„Ir apskritai – mes turime sudaryti tą bazę ar pagrindą, kuriuo ir vyktų mūsų Lietuvos kultūros kaitos arba kaita, kad tai nebūtų suprasta kaip kokio nors vieno asmens šventimas, garbinimas ar panašiai, o kad būtų suprasta, jog M.K.Čiurlionis visu savo gyvenimu ir kūryba nušvietė mums tą kelią, kuriuo turėtume eiti“, – pridūrė jis.
M.K.Čiurlionio proanūkis Rokas Zubovas sakė, kad menininko palikimas Lietuvoje nėra tinkamai pristatytas.
„Deja, reikia pripažinti, kad M.K.Čiurlionio palikimas nėra deramai pristatytas: neturime pirminių šaltinių – jo laiškų, jo tekstų, vertimo į užsienio kalbas, neturime pakankamai aukšto lygio jo muzikinių kūrinių, akademinių redakcinių leidinių, neturime kokybiškų jo paveikslų albumų, kurie būtų išleisti su tekstais, pristatančiais M.K.Čiurlionio kūrybą įvairioms pasaulio šalims. Ir čia tik patys minimaliausi jam skirti namų darbai, kurie nuolat stebina turistus, atvykusius į Lietuvą“, – kalbėjo menininko proanūkis.
Vis dėlto jis teigė besitikintis, kad 2025-aisiais pavyks M.K.Čiurlionio gimimo metines paminėti deramai.
„Mums reikia, kad M.K.Čiurlionio spalvomis nušvistų nauji plotai – tie plotai, kuriuose dabar gyvename. Kad ta Europos kultūrinė erdvė, terpė, kurioje dabar esame, pamatytų M.K.Čiurlionį (...) Mes dar šansą turime, kad 2025 metais sutiksime N.K.Čiurlionio gimtadienį, jubiliejų deramai, kad M.K.Čiurlionis iki 2025 metų turi šansą tapti pasaulinio tyrinėjimo objektu“, – teigė R. Zubovas.
Lietuvių dailininkas, kompozitorius, kultūros veikėjas M.K.Čiurlionis gimė 1875 metų rugsėjo 22 dieną Senojoje Varėnoje. Jis mirė 1911-ųjų balandžio 10-ąją netoli Varšuvos, palaidotas Rasų kapinėse Vilniuje.
