Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

V.Žukienė: spaudos rėmimo fondo finansavimas turi būti peržiūrėtas

Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo finansavimas nekinta jau daugelį metų, reikalinga dvigubai didesnė suma nei skiriama, teigia fondo tarybos pirmininkė.
Laikraštis
Žiniasklaida / Juliaus Kalinsko / 15min nuotr.

Trečiadienį Seimo Kultūros komitete pristatydama praėjusių metų fondo veiklos ataskaitą, Vaiva Žukienė teigė, kad žiniasklaidai remti skirta suma – 2,7 mln. eurų – nekinta aštuonerius metus, tuo metu projektų įgyvendinimo išlaidos yra išaugusios. Iš jų atskaičius įvairias išlaidas fondo veiklai, žiniasklaidos projektams realiai tenka 2,5 mln. eurų.

„Jeigu pažiūrėtume, kiek maždaug prašo paraiškose pareiškėjai, tai yra beveik 7 mln. eurų. Galima sakyti, kad ne visuomet tie prašymai pagrįsti, bet tie 2,5 mln. eurų yra tikrai menka suma, skirta praktiškai visos žiniasklaidos poreikiams tenkinti“, – sakė ji.

Pernai sulaukta 441 paraiškos finansuoti projektus, paramos sulaukė 307 projektai.

„Ypač jeigu įvertinsime tai, kad šis fondas finansuoja būtent kultūrinę žiniasklaidą, kuri neturi daugiau iš kur paprašyti pinigų, išskyrus galbūt Kultūros tarybos atskiras temas, matome, kad žiniasklaidos finansavimas reikalauja tam tikro peržiūrėjimo ir turėtų būti didesnis“, – kalbėjo V.Žukienė.

Anot jos, Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo biudžetas per metus turėtų siekti 5 mln. eurų.

Pernai sulaukta 441 paraiškos finansuoti projektus, paramos sulaukė 307 projektai.

Kultūros ir meno leidiniams teko 653 tūkst. eurų, nacionalinei periodinei spaudai – 247 tūkst., regioninei spaudai – 650 tūkst., nacionalinėms radijo ir televizijos stotims – 407 tūkst., regioninėms – 204 tūkst., internetinei žiniasklaidai – 414 tūkst. eurų.

Luko Balandžio / 15min nuotr./Pinigai
Luko Balandžio / 15min nuotr./Pinigai

Pasak V.Žukienės, skirstant fondo lėšas vertinta ne tik projektų kokybė, bet ir atsižvelgta, kad paramą gautų visų regionų žiniasklaida.

„Pagal galimybes fondas stengėsi, kad nė vienas regionas neliktų be valstybės paramos, todėl kartais galbūt būna ir šiek tiek silpnesnis projektas paremtas, bet jeigu tai yra vienintelis laikraštis rajone, darome tam tikras išlygas. Manome, kad kiekvienas regionas turėtų gauti kokią nors valstybės paramą“, – teigė ji.

Valstybės lėšas žiniasklaidai remti skirstantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą Seimo dauguma buvo užsimojusi panaikinti. Darbo grupė, vadovaujama Seimo Kultūros komiteto pirmininko „valstiečio“ Ramūno Karbauskio, buvo parengusi Visuomenės informavimo įstatymo pataisas, pagal kurias būtų steigiamas naujas Žiniasklaidos rėmimo fondas. Tačiau projektas įstrigo svarstymo stadijoje.

Pagal naują pasiūlymą, vieninteliu Žiniasklaidos rėmimo fondo steigėju ir dalininku būtų valstybė, tai yra Kultūros ministerija.

Dabar fondo dalininkai yra apie 20 įvairių visuomeninių organizacijų.

Paramą skirsto septynių narių taryba.

Siūlymą įsteigti naują Žiniasklaidos rėmimo fondą ir nustatyti naują lėšų skirstymo modelį sukritikavo Kultūros periodinių leidinių asociacija, Lietuvos žurnalistų sąjunga, Lietuvos žurnalistų draugija, Lietuvos žiniasklaidos tautinių bendrijų kalbomis asociacija.

Projektą remianti didžiuosius naujienų portalus vienijanti Interneto žiniasklaidos asociacija teigia, kad saugiklių nuo politikų įtakos pakanka, ir teisingu vadina sprendimą apriboti dalį papildomos paramos iš biudžeto finansuojamam nacionaliniam transliuotojui.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?