Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonijoje, galerijos salėje, jau kurį laiką kvepia medžiu. Čia Jonas Žukauskas kartu su Antanu Gerliku, Jurgiu Paškevičiumi ir Antonu Šramkovu iš kelerius metus kauptos, datuotos bei archyvuotos Kuršių nerijoje augusių medžių medienos, kuri antraip būtų virtusi biokuru, renčia realaus dydžio „Vaikų miško paviljoną“ – tą patį ir tokį patį, koks jau gegužės mėnesį bus atidarytas Venecijoje ir atstovaus Lietuvai. Pasibaigus bienalei, instaliacija bus grąžinta atgal į Kuršių nerijos mišką, kur veiks kaip aplinkosaugos edukacijos erdvė.
„Tai, ką pamatysite Nidos meno kolonijoje pristatomame paviljone, yra tarsi hibridas – ir architektūrinis objektas, ir konceptuali struktūra, sukurta siekiant sujungti interjerą bei aplinką ir skirta įgalinti įvairius diskusijų, sąveikų bei žaidimo formatus. Šis objektas sumanytas kaip edukacinis įrankis, potencialiai jungiamas su kitais elementais ar erdviniais bei teminiais segmentais. Salėje regėsite karkasą, suformuotą įsiterpti į tipiško venecijietiško gyvenamojo namo interjerą. Į Veneciją perkelta ši surenkama medinė architektūrinė konstrukcija ir ten jau šimtus metų stovintis pastatas kartu sudarys Lietuvos paviljoną, dedikuotą vaikams. Ateities kartai skirtame „Vaikų miško paviljone“ tyrinėjame, kaip architektūra ir menas gali prisidėti drauge kuriant tvarią bei išteklių turtingą aplinką“, – pasakoja paviljono kuratoriai.
„Vaikų miško paviljone“ sujungiami atradimai ir darbai, sukurti greta Vilniaus ir Kuršių nerijos apylinkių miškuose, taip pat Paljakanvaros (Suomija) sengirėje vykusių užsiėmimų su vaikais. Lydimi architektų, aplinkosaugos edukatorių, aktyvistų, menininkų ir miškininkų, vaikai buvo supažindinti su mąstymu apie mišką kaip apie derybomis formuojamą erdvę, kurioje nė vienas veikėjas neturi pagrindinio vaidmens.
Vaikai sužinojo apie sengires, pirmykščius pelkių kraštovaizdžius ir ilgus geologinio formavimosi procesus. Mikroskopiniu masteliu jie stebėjo kerpių augimo raštus, o papildytosios realybės įrankiais tyrinėtas cheminės taršos molekules pavadino „ekomonstrais“. Laiko juostos jiems padėjo atsekti nuolat besikeičiančią miškų aplinką ir palyginti skirtingų ekosistemų gebėjimą kompensuoti miškų kirtimus. Dzūkijos miškuose laisvai ganomų ištvermingųjų Škudų veislės avių vilna buvo naudojama minkštų daiktų gamybai. Buvo gilinamasi į senosios medienos ir gyvų medžių reverberacijas skleidžiančių styginių instrumentų garsus. Mokyklose vaikai buvo pakviesti dalyvauti naujoje fenomenais grįsto ugdymo programoje, taip įgydami miškų „raštingumo“, jų skaitymo įgūdžių. Parodoje bus žaidžiama su šimtamečių kalnapučių šakų raidėmis, išdidintų šešėlių erdve ir kompiuteriu sugeneruotomis sporų bei gleivūnų formomis.
Dalyvauja: Aistė Ambrazevičiūtė, Sengirės fondas, Gabrielė Grigorjevaitė, Laura Garbštienė, asociacija „Mustarinda“ (Tiina Arjukka Hirvonen, Michaela Casková, Robin Everett, Riitta (Nyyskä) Nykänen), Mantas Peteraitis, „Kūrybingumo mokykla“ (Kristupas Sabolius), „New Academy“ (Ikko Alaska, Nene Tsuboi, Tuomas Toivonen), Nomeda ir Gediminas Urbonai, Kornelija Žalpytė
Kuruoja: Jurga Daubaraitė, Egija Inzule, Jonas Žukauskas
Paviljono komisarė: Ines Weizman
Kviečiami visi balandžio 1 d., šeštadienį, 12–15 val. atvykti į „Vaikų miško paviljoną“, atversimą ir plačiajai visuomenei, vietos bendruomenei bei visiems, kas tik norės jame apsižvalgyti. Vieta – VDA Nidos meno kolonija, E. A. Jonušo g. 3, 93127, Nida.
Lietuvos paviljoną 18-oje tarptautinėje Venecijos architektūros bienalėje pristato Lietuvos kultūros taryba. Paviljoną organizuoja „Neringos miško architektūra“ ir Vilniaus dailės akademijos Nidos meno kolonija. Paviljoną remia Neringos savivaldybė ir Šiaurės šalių kultūros fondas. Ypatingai dėkojame Vilniaus ir Nidos mokykloms, Puolankos ir Hyrynsalmi mokykloms Suomijoje bei „Jauniesiems miško bičiuliams“.