Sostinėje likę gyventojai, neišsigandę trumpo lietaus, mėgavosi ramiu bendravimu ir muzika, kurią nedidelėje scenoje atliko tokie bardai kaip Gediminas Storpirštis, Giedrius Arbačiauskas, Vytautas V. Landsbergis ir kiti.
Skirtinguose Lukiškių aikštės kampuose smalsuoliai galėjo pasijuokti, atsidūrę kreivų veidrodžių karalystėje, melomanai prekiavo, keitėsi ir ieškojo jiems reikalingų muzikos įrašų vinilinėse plokštelėse, praeiviai stabtelėjo pavartyti Brodo laikų knygų iš specialios lentynos, o jauni tėvai savo atžaloms pirštais rodė savo laikų žaislus, su kuriais užaugo – nedidelę senovinių žaislų ekspoziciją čia pristatė Žaislų muziejus.
Lyg senais tarybiniais laikais nusidriekė ilga pirkėjų eilė prie bufeto – akis gundė senoviška giros cisterna, o nosį viliojo karštų čeburekų bei dešrelių su troškintais kopūstais kvapas.
„Kaip nekeista, Brodas buvo viešiausia ir tuo pačiu pati intymiausia vieta – čia ne viena cigaretė nukratyta, ne vienas gėrimas išgertas, o ir pirmieji bučiniai su mergina tyliai gimė čia...“ – asmeniniais prisiminimais apie šią gyvybę trumpam susigrąžinusią vietą dalijosi V.V.Landsbergis.
Kolegos ir bičiuliai, užlipę ant scenos, nepamiršo ir Brodo sielos – Vytauto Kernagio. Prisimindami kartu grotas, iš jo išmoktas ar jo atliktas dainas, muzikantai sulaukė ir nuoširdžių žiūrovų plojimų. Visi užklydėliai galėjo pamatyti ir ženklą, žymintį vietą, kur rugsėjį atsiras Vytauto Kernagio suolelis.
Iš tiesų Lukiškių aikštės veidas šį savaitgalį pasikeitė – smagus žmonių šurmulys, jaunimas, žaidžiantis kamuoliu ant žolės, subrendusios bičiulės, su šypsena bendraujančios ant suoliuko, šeimos su vaikais tarp muilo burbulų, džiugiai susitinkantys jaunystės bičiuliai ir vasarėjančiam didmiesčiui nebūdingas judėjimas – ne tik Brodas, bet ir Vilnius tapo gyvas.
 |
| BFL/Tomo Lukšio nuotr./Antrus metus klausytojų ir lankytojų dėmesį traukė projektas „Vilniaus Brodas gyvas“ |
