Keturioms laureatėms Lietuvos žydų kultūros ir tapatybės muziejaus bibliotekoje įteikti apdovanojimai.
Konkursas, skirtas 9–12 klasių moksleiviams, kvietė pažinti Holokausto Lietuvoje istoriją ir įamžinti Lietuvos žydų gelbėtojų drąsą ir žmogiškumą kūryboje. Jaunųjų rašytojų prašyta pateikti kūrinius, kurie atskleistų Holokausto temą.
Vertinimo komisiją sudarė žymūs Lietuvos rašytojai ir literatūrologai: Sigitas Parulskis, Ilona Ežerinytė, Aneta Anra, humanitarinių mokslų daktarė Žydronė Kolevinskienė. Pasiekus eskizų stadiją konkurso dalyviai kviesti į kūrybines dirbtuves su rašytoja Ilona Ežerinyte toliau tobulinti savo kūrinių.
Pirmąją vietą užėmė Prienų „Žiburio“ gimnazijos moksleivė Morta Žuklytė, parašiusi kūrinį „Ida“. Pasak laureatės, tuo vardu buvo jos senelės draugė žydė. Mergina sako nesugebėjusi išklausinėti senelės apie Idos gyvenimą, todėl pasitelkusi vaizduotę sukūrė jos istoriją.
„Literatūra, rašymas – svarbi mano gyvenimo dalis. Gal ne tiek konkursai, leidžiantys pamatyti, ką sugebu, bet skaitymas padeda labiau suprasti kitus“, – po apdovanojimų teigė Morta Žuklytė.
Antroje vietoje atsidūrė Vilniaus Simono Daukanto gimnazijos moksleivė Patricija Ruzaitė. Ji parašė trumposios prozos kūrinį „Liepsnelė“.
Laureatė prisipažino, kad didžiausią reikšmę gyvenime teikia ne literatūrai, o muzikai. Šiuo metu ji dalyvauja kitame konkurse – dainuoja „Lietuvos balse“. „Literatūra, rašymas man sielos atgaiva, kai po dainavimo norisi išsilieti“, – sakė Patricija.
„Liepsnelę“ įkvėpė režisieriaus Audriaus Juzėno filmas „Vilniaus getas“. Vis dėlto apsakymas – pačios autorės vaizduotės vaisius. Apie sąsajas ji pamaniusi vėliau, kai kūrinys jau buvo parašytas.
Trečia vieta atiteko Vilniaus jėzuitų gimnazijos auklėtinei Laurai Gintautei Norkūnaitei. Jos kūrinys – „Kai užmiega angelai“. Autorę įkvėpė jos gyvenamosios vietos istorija. Vienuolė sesuo Bertranda, veikianti apsakyme, buvo realus asmuo, gyveno dabartiniame Pavilnyje. Ten pat gyvena ir Laura Gintautė.
„Dėl to buvo gana lengva aprašyti visas veiksmo vietas. Būtent ši istorija, dažnai minima mano tėvų, mane įkvėpė parašyti kūrinį“, – pasakoja ji. Laureatei labai patiko Ilonos Ežerinytės kūrybinio rašymo dirbtuvės. „Išties mokyklose to mokomės labai nedaug. Buvo nauja, įdomi ir labai naudinga patirtis“, – sakė trečiosios vietos laimėtoja.
Laureatės apdovanotos Vilniaus žydų bendruomenės pirmininko Aleksandro Černovo įsteigtais prizais. Per ceremoniją jis kalbėjo:
„Pasaulis pastaruoju metu yra truputį „pakreivėjęs“. Jam reikia kuo daugiau mąstančių žmonių. Nes be jų labai lengva daryti ką nori. Šis „ką nori“ galiausiai pavirsta labai dideliu krauju. Todėl kiekvienas iš mūsų pamažu, kiek gali, aplinkui save turi skleisti išmintį ir mėgina mokyti jaunus žmones mąstyti ir neleisti jokioms jėgoms savęs „zombinti“. Galbūt tai gali pasukti mūsų civilizaciją nuo to kelio, kuriuo, deja, ji dabar juda, ir grįžti atgal, kur šviečia saulė ir auga vaikai“, – kalbėjo Aleksandras Černovas.
Specialųjį prizą, kurį įsteigė Holokausto tyrinėtojas, knygų autorius Rimantas Stankevičius, pelnė Vinco Kudirkos gimnazijos moksleivė Kotryna Naujokaitė iš Kudirkos Naumiesčio. Kotrynos kūrinys – „Išgelbėta praeitis“.
Kotryna atskleidė 10-oje klasėje rašiusi kalbėjimo temą apie žydus. Pagal ją mokytoja paskiau pasiūlė parašyti prozos kūrinį. „Kadangi buvau skaičiusi gana nemažai knygų, susijusių su Holokaustu ir žydų gelbėtojais, ryžausi“, – pasakojo Kotryna.
Didelį įspūdį jai padarė australų rašytojos Heather Morris romanas „Aušvico tatuiruotojas“ ir pagal jį sukurtas TV serialas. Literatūros konkurse ji dalyvaujanti pirmą kartą. „Jei dar pasitaikys panašus konkursas, vėl mėginsiu ką nors parašyti ir dalyvauti. Nes labai patiko“, – nusišypsojo Kotryna.
Jaunųjų rašytojų kūrinių ištraukas per apdovanojimus skaitė aktorė Kristina Švenčionytė. Leidykla „Odilė“ padovanojo laureatėms konkurso iniciatorės rašytojos Anetos Anros dokumentinę apysaką „Jehudit. Pasaulis galėtų būti toks gražus“.
Netrukus konkurso laureačių kūriniai bus publikuojami Vilniaus Gaono žydų istorijos muziejaus svetainėje.
