Juose Lenkijos karalienė ir Lietuvos didžioji kunigaikštienė dažnai pasirašydavo ne priderančia iškilminga forma, bet paprastai: „Barbora etc.“. Tai paskatino parodoje lankytojams suteikti galimybę iš naujo atrasti itin populiarią istorijos figūrą, paraginti į ją pažvelgti ne per gerai žinomą meilės istorijos su Žygimantu Augustu naratyvą, bet pasitelkus žaidimo formą per lytėjimą ir uoslę pažinti įvairius pačios Barboros asmenybės, jos kasdienio gyvenimo aspektus – nuo sveikatos, mitybos iki garderobo, raštingumo ir geografijos.
Bene garsiausios Lietuvos istorijoje moters gyvenimą parodoje pristato stilizuota komoda. Dvidešimt keturi stalčiai parodys perlus ir drabužių audinius, galėjusius puošti valdovę, leis pauostyti jai ruoštas vaistines, kvapiąsias medžiagas, patyrinėti, kaip jos epochos žmonės rūpinosi burnos higiena. Skaitydami laiškus lankytojai galės pasvarstyti, koks galėjo būti karalienės būdas, kam ji atskleisdavo savo rūpesčius ir norus, kokį skanumyną mėgo. Galės pasiimti nuo XVI amžiaus žinomą jo receptą ir galbūt net pasigaminti skanėstą namuose.
Barbora Radvilaitė, manoma, gimė 1522 m. gruodžio 6 dieną. Užaugusi Vilniuje, ji 1543 m. šiame mieste užmezgė romaną su paskutiniu Jogailaičių dinastijos valdovu Žygimantu Augustu. 1547 m. pora slaptai susituokė, tačiau valdovo santuoka su ne iš karališkosios dinastijos kilusia moterimi sukėlė jo motinos Bonos Sforcos nepasitenkinimą ir didžiulį skandalą Lenkijos politinio elito gretose. Kelerius metus Žygimantas Augustas atkakliai siekė gauti kilmingųjų leidimą pripažinti Barborą Radvilaitę karaliene, tačiau Lenkijos valdove ji karūnuota Vavelyje tik 1550 m. gruodį. Barboros sveikata sparčiai prastėjo – galutinai pasiligojusi, ji po pusmečio mirė Krokuvoje. Prieš mirtį karalienė išreiškė paskutinį norą – būti palaidota mylimame vaikystės ir jaunystės mieste, tad jos karstas pargabentas į gimtinę ir pastatytas Vilniaus katedros požemiuose.
Varpinė parodos vietai parinkta neatsitiktinai. Nuo mažens Barbora Radvilaitė girdėdavo katedros varpus, mat užaugo netoliese, šalia Neries stovėjusiuose Radvilų rūmuose. Vilniaus katedros varpinės varpai gaudė ir gedulingai procesijai atlydėjus valdovės kūną į paskutinio poilsio vietą. Ilgus amžius slėpti vienoje iš Katedros kriptų palaikai atrasti tik 1931-aisiais. Vilniaus katedros požemiuose, Karališkajame mauzoliejuje, iki šių dienų tebesaugomi karalienės palaikai ir atminimas.
Visai šeimai skirta paroda bus eksponuojama iki 2023 m. gegužės. Ją tyrinėti galės visi varpinės lankytojai. Parodą lydi teminės edukacijos po Vilniaus katedrą, jos požemius ir varpinę. Būtina išankstinė registracija: +370 600 12080, el. p. varpine@bpmuziejus.lt
