„Pandemijos laikas dar kartą įrodė skaitymo ir knygos reikšmę visuomenei, todėl šią knygų mugę surengti kaip niekada svarbu, – įsitikinusi Aušrinė Žilinskienė, Lietuvos kultūros instituto direktorė. – Be abejo, mugei teks prisitaikyti prie pakitusių sąlygų, ieškoti naujų, netradicinių formų, sklaidos galimybių.“
Jau dabar aišku, kad prisitaikant prie ribojimų, Vilniaus knygų mugė turės vykti mažesniu formatu, dalį renginių žadama perkelti į miestą, o dar kiti vyks hibridiniu būdu: tiesiogiai transliuojami internetu iš mugės. Organizatoriai tikisi, kad tokiu būdu paskutinė vasario savaitė taps pagrindiniu kultūriniu įvykiu sostinėje.
22-oji Vilniaus knygų mugė bus riboto tiražo mugė.
Lietuvos parodų ir kongresų centro „Litexpo“ Parodų organizavimo skyriaus vadovė Milda Gembickienė sako, kad permainos, susijusios su saugumo reikalavimais, yra puiki paskata dar labiau tobulinti mugės turinio kokybę:
„22-oji Vilniaus knygų mugė bus riboto tiražo mugė, nes atsisakius mažų renginių erdvių bei prisitaikius prie esančių sąlygų, turėsime riboti renginių skaičių: jų programoje bus mažiau nei ankstesniais metais. Bet mugės programoje tikrai liks tai, kas buvo sukurta geriausia ir lankytojų pamėgta per ilgus mugės gyvavimo metus.“
Vilniaus knygų mugė svarbiausiu kitų metų įvykiu išliks ne tik jos lankytojams, bet ir visam leidybos sektoriui. Lietuvos leidėjų asociacijos vykdomoji direktorė Rūta Elijošaitytė-Kaikarė sako, kad pandemija knygų leidybos nesustabdė:
„Leidyba yra toks procesas, kuris nesustoja: rašytojai ir toliau rašo knygas, dailininkai jas iliustruoja. Tad, nors nuotaikos įvairios, leidėjai mugei ruošiasi – ši šventė jiems aktuali ne tik dėl prekybos, bet ir dėl tradicijų pristatyti nuveiktus darbus, pasidalinti ateities gairėmis.“
Pagrindinius, tradicinius Vilniaus knygų mugės rėmus organizatoriai žada išlaikyti: kaip ir kasmet, čia vyks naujų leidinių pristatymai, susitikimai su autoriais, parodos, literatūrinės dvikovos Šortai, veiks Diskusijų klubas, jaunųjų skaitytojų lauks išsiplėtusi kūrybos erdvė. Duris lankytojams atvers ir daugybę gerbėjų pritraukianti „Muzikos salė“.
Jos programos sudarytojas, AGATA projektų vadovas Justas Prascevičius teigia, kad šie metai išsiskiria naujų lietuviškų įrašų gausa. „Karantinas ir pokarantininis laikotarpis neleido atlikėjams aktyviai koncertuoti, tad jie nemažai laiko praleido savo studijose, įrašinėdami naujus albumus. Taigi, kūrėjai su nekantrumu laukia mugės ir jai ruošiasi. O kokiu mastu ir kokia forma renginiai vyks – padiktuos tuo metu būsiančios sąlygos.“
Mugė nėra masinis kelių valandų trukmės renginys, kur visiems reikia būti vienu metu.
Vasarį vyksiančioje Vilniaus knygų mugėje netrūks ne tik tekstų, pokalbių ir muzikos, bet ir gražių vaizdų, nes jos tema – „Vaizdas kaip tekstas“. Koks vaizdo vaidmuo teksto kūrime? Kaip vaizdas siejasi su tekstu ir ar gali jį pakeisti? – šią temą rengėjai bei dalyviai žada gvildenti ir atskleisti pačiais įvairiausiais rakursais – tiek per knygos meną, iliustracijas, tiek ir per kiną, fotografiją, menines parodas ir instaliacijas.
Vilniaus knygų mugės organizatoriai imasi visų įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas jos dalyvių, lankytojų ir darbuotojų saugumas. „Tiek lankytojas, tiek dalyvis gali būti tikras, kad pas mus jam bus saugu, – sako „Litexpo“ Parodų organizavimo skyriaus vadovė M.Gembickienė. – Mugė nėra masinis kelių valandų trukmės renginys, kur visiems reikia būti vienu metu. Renginiai vyks 4 dienas nuo ryto iki vakaro, didelėse erdvėse, kuriose bus padidinti praėjimai tarp stendų, reguliuojami ir valdomi lankytojų srautai.“
Šių metų Vilniaus knygų mugė garsėjo rekordais – joje apsilankė daugiau nei 70 tūkst. žmonių, vyko virš 600 renginių.
22-oji Vilniaus knygų mugė kitais metais žada siekti ne tiek kiekybės, kiek išskirtinės kokybės rekordų ir kviečia sekti mugės naujienas „Facebook“ ar internetiniame puslapyje, kur jau artimiausiu metu bus skelbiama aktuali informacija.
