Prašoma ne dotacijų, bet paskolų
Apklausos rodo, kad vyriausybės suteikto lengvatų paketo kultūros įstaigoms neužtenka ir be papildomos pagalbos iš savivaldybės didelė dauguma šių įstaigų neišgyvens krizės, o jų investuotojai nenorės grįžti į šį sektorių net ir karantinui pasibaigus.
Vilniaus naktinio aljanso atstovų teigimu, remiantis užsienio praktika, privačioms kultūros įstaigoms reikėtų suteikti galimybę pasiskolinti pinigų be palūkanų. Aljanso vadybos pirmininko Mark Adam Harold nuomone, „bandyti gelbėti kultūrą yra būtina, nes nereagavimas į situaciją būtų daug brangesnis sprendimas.“
Kartu su tarptautiniais ekspertais ruoštą Vilniaus naktinio fondo iniciatyvą, kurios tikslas yra išgelbėti kultūros įstaigas, palaiko ir Lietuvos barų ir kavinių, Lietuvos muzikos verslo, Nacionalinė kūrybinių ir kultūrinių industrijų asociacijos bei Lietuvos tarpdisciplininio meno kūrėjų sąjunga.
Buvusio Amsterdamo naktinio mero Miirko Milano teigimu, „kultūros erdvėms skubiai reikia finansinių sprendimų, kad būtų užpildyta finansinė spraga, kurią atvėrė karantinas. Valstybė privalo įsitraukti ir garantuoti paskolas smulkiam verslui, kad išsaugotų šias labai svarbias vietas ir išlaikytų Vilniaus kultūrą“, – aiškina patyręs ekspertas, anksčiau konsultavęs „Go Vilnius“ naktinės ekonomikos klausimais.
Privačios kultūros įstaigos apibrėžimą atitiks ne visi
Pagal Vilniaus naktinio aljanso pateiktą apibrėžimą, į programą būtų įtraukti privatūs teatrai, nedidelės koncertų salės, gyvos muzikos barai, taip pat naktiniai klubai. Vykdančioji Vilniaus naktinio aljanso direktorė Rūta Meškauskaitė pabrėžia tokių įstaigų svarbą Vilniaus kultūrai: „Nuolatinę nepriklausomą kultūrinę programą vykdančios privačios įstaigos puoselėja miesto kultūrinę įvairovę, nes yra atviros skirtingiems, alternatyviems žanrams ir disciplinoms. Tai savotiški inkubatoriai pradedantiems atlikėjams, kuriems suteikiamos erdvės pasirodyti, eksperimentuoti, mokytis ir tobulėti.“
Nuo kitų smulkių-vidutinių verslų privati kultūros įstaiga skiriasi tuo, kad neša ne tik tiesioginę grąžą, bet ir smarkiai didina miesto vertę bei gyvenimo kokybę: „Go Vilnius“ atstovai nuolat mini, kad privačios kultūros įstaigos pritraukia ne tik turistus, bet ir investicijas, talentus. „Tokias vietas turime gelbėti pirmiausiai, kad neatsiliktume nuo kitų Europos miestų, kai atsigausime po krizės. Reikia suprasti, kad be valstybės pagalbos gyvų pasirodymų Vilniuje gali nebelikti“, – priduria M. A. Harold.
Sprendimas nėra sudėtingas, bet jo reikia dabar
Ekonomisto Vaido Navicko teigimu, privačioms kultūros įstaigoms reikia suteikti galimybę nebrangiai, saugiai ir kaip įmanoma greičiau pasiimti paskolą: „Tokia galimybė įmanoma, garantuojant kredito įstaigų suteikiamas paskolas iki 50 tūkst. Eur, garantijas suteikiant Vilniaus miesto savivaldybės vardu. Kol situacija negrįš į įprastas vėžes, savivaldybė taip pat turėtų apmokėti paskolų palūkanas, kad privačioms kultūros įstaigoms liktų mokėti 0 proc. palūkanas, kol jų pajamos neatsigaus.“
Visą laiką, kol paskola nėra išmokėta, pasiskolinusių kultūros įstaigų finansinius išrašus, įrodančius, kad gautos lėšos buvo leidžiamos tikslams, nurodytiems sutartyje, tikrinti galėtų ne tik pinigus paskolinusi kredito įstaiga, bet ir pati Vilniaus m. savivaldybė. Tad toks susitarimas būtų naudingas visiems, kadangi skatintų skaidresnį privačių kultūros įstaigų veikimą.
Vilniuje, preliminariais skaičiavimais, yra iki 50 privačių kultūros įstaigų apibrėžimą atitinkančių organizacijų. Vidutinė paskola siektų apie 20 tūkst. Eur, tad iš viso Vilniaus miesto savivaldybė, pagal apytikslius skaičiavimus, kuriam laikui garantuotų iki 1 mln. Eur vertės paskolų.
Vilniaus kultūros bendruomenė jau yra pateikusi šį pasiūlymą Vilniaus m. savivaldybei, o šiandien apie tai pradedama kalbėti garsiau. Išsamų pasiūlymo variantą galima rasti čia.
