Šiame pokalbyje buvo keliami ir svarstomi svarbūs klausimai.
Kada Vilniaus kaip erdvės užvaldymas tampa būtina sąlyga tapti Lietuvos didžiuoju kunigaikščiu?
Vilnius pirmą kartą paminimas rašytiniuose šaltiniuose kaip pagrindinis Gedimino „sostapilis“. Po šio didžiojo kunigaikščio mirties kiti valstybės valdovai visuomet yra įsitvirtinę Vilniuje. Taigi, Vilniuje nuo Gedimino laikų esantys pilis ir valdovo dvaras (bei jame įsikūrę valdovas ir jo žmonės) atlieka valstybę susiejančio faktoriaus vaidmenį.
Kodėl Vilnius atsiranda istoriniuose šaltiniuose taip vėlai?
Tai lėmė dvi priežastys: tuometinė valstybės santvarka ir nuolatinės raštinės nebuvimas; be to Vilniaus tuometiniai valstybės priešai ilgą laiką tiesiog nesugebėdavo pasiekti (kaimynų šaltiniai apie Lietuvą šioje epochoje visų pirma prabyla aprašydami karo žygių eigą bei rezultatus).
Kodėl didieji Lietuvos kunigaikščiai iki pat XV a. ilgam neapsistodavo Vilniuje?
Mes mažai žinome apie Gedimino gyvenimą, o Algirdas nuolat kariavo ir todėl turėjo mažai galimybių būti Vilniuje, tuo tarpu Vytautas Didysis bei po jo valdę kunigaikščiai taip pat labai daug keliavo. Viduramžių Europoje egzistavo toks reiškinys kaip monarchus ambulans (keliaujantis karalius), tuo tarpu Lietuvoje buvo dux ambulans (keliaujantis kunigaikštis).
Kodėl susiklostė tokia – keliaujančių valdovų – tendencija? Pirmoji priežastis – valdovas iš savo pavaldinių gaudavo duoklę mėsa ir grūdais. Kaip šią duoklę iš visos didelės valstybės atvežti į Vilnių? Logistine prasme tai itin sudėtinga užduotis. Todėl valdovui buvo tiesiog paprasčiau keliauti po savąją valstybę ir apsistojus viename iš savo provincinių dvarų su jį lydinčia svita bei kariais suvalgyti jam priklausantį maistą.
Antroji priežastis – valstybės sandara dar tik klostėsi, teismų sistema formavosi, todėl valdovas privalėjo keliauti po kraštą ir spręsti teisinius ginčus. Be to, XIV a. pabaigoje ir XV a. Vilnius turėjo rimtą konkurentą – Trakus. Čia stovėjusios pilys buvo solidesnės negu Vilniaus, todėl jose gyvenimas buvo netgi komfortiškesnis nei Vilniuje.
Tai viso labo keletas klausimų, kurie buvo aptarti prof. dr. Zigmanto Kiaupos, prof. dr. Jūratės Kiaupienės ir prof. dr. Ramunės Šmigelskytės-Stukienės diskusijos „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaištystės sostinė (XIV-XV a.)“ metu.
Norėdami daugiau sužinoti apie Vilniaus kaip valstybės sostinės istoriją XIV-XV a. – žiūrėkite poklabio įrašą:
