Apie tai savo socialiniame tinkle paskelbė žurnalistas ir istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas.
„Mums garsusis aktorius – ne tik žvaigždė. Jis buvo puikus kaimynas. Su juo stumdėme šiukšlių konteinerį ir ginčijomės dėl namo renovacijos. Po laidotuvių visu daugiabučiu sutarėme: pagerbsime jį ant namo sienos. Šeima atrinko portretą, Rimanto Dichavičiaus paprašėme parengti eskizą. O geri skulptoriai pasisiūlė daryti pačią atminimo lentą. Ir pinigai turėjo būti mūsų – kaimynų“, – rašo V.Kavaliauskas.
Vilniaus miesto pavadinimų, paminklų ir atminimo lentų komisijai skirtą prašymą namo gyventojai pateikė liepos 29 dieną. Savivaldybėje jis svarstytas rugpjūčio 31 d., tačiau atsakymas namo gyventojus pasiekė tik po mėnesio, pasak vieno šios atminimo lentos iniciatorių V.Kavaliausko, ir tik to pareikalavus.
Savivaldybės istorinės atminties komisijos sprendimas, kurį pasirašė Gediminas Jaunius, labai nustebino Vilniaus Blindžių gatvės 31 namo gyventojus. Jame teigiama: „Nuspręsta. Prašyti Miestovaizdžio skyriaus informuoti pareiškėjus, kad išimtis nebus taikoma, kadangi nuo R.Adomaičio mirties nepraėjo 10 metų laikotarpis.“
Pasak V.Kavaliausko, toks atsakymas yra visiškai nesuprantamas, nes „namo gyventojai neprašė nieko neleistino. Tik kad leistų pagerbti, kaip pagerbti ant savo namų Kazimieras Vasiliauskas, Romualdas Ozolas, Donatas Banionis. Tiesa, jiems leidimus davė ne p. G.Jaunius, tai ir 10 metų laukti nereikėjo. Gaila, to pono nepažįstu, tai nežinau ir logikos. Bet, matyt, labai išsilavinęs. Ir, kaip atrodo, labai svarbus – nes „gali neleisti“, – savo „Facebook“ paskyroje rašo žurnalistas V.Kavaliauskas.
O Vilniaus savivaldybės tarybos narys, Vilniaus istorinės atminties komisijos pirmininkas savo socialinio tinklo paskyroje teigė, kad „Vilniaus istorinės atminties komisija, kurią sudaro platų kompetencijų ratą atstovaujantys asmenys: architektai, istorikai, menotyrininkai, kitų sričių mokslininkai, savivaldybės administracijos darbuotojai bei Vilniaus Tarybos nariai, šioje kadencijoje nuosekliai laikosi paveldėto iš ankstesnių kadencijų principo išlaikyti 10 metų perspektyvą, iki įamžinant bet kurį iškilų asmenį.“
Jo teigimu, tik vieną kartą jo pirmininkavimo kadencijos metu komisija išimtį padarė R.Ozolo atminimo lentos klausimu. Anuomet, diskusijų komisijoje metu, susiformavo sprendimas taikyti išimtį.
„Tačiau bendrai – komisijoje nuo seno egzistuoja principas gatvių pavadinimus, atminimo lentas ar paminklus Vilniuje tvirtinti išlaukus dešimties metų po asmens mirties laikotarpio.
Šio principo laikomės manydami, kad istorinė perspektyva skubos nereikalauja. Greta matome esant gerokai platesnio horizonto iškilių asmenų pagerbimui – pagarbą ir atmintį talpina ne vien daiktiniai simboliai, bet taip pat ir reiškiniai bei veiksmai, kuriems joks metų cenzas nėra taikomas“, – teigė G.Jaunius.
Šio principo laikomės manydami, kad istorinė perspektyva skubos nereikalauja.
Vilniaus Istorinės atminties komisija, svarstydama pareiškėjų prašymą dėl šviesios atminties aktoriaus Regimanto Adomaičio atminimo lentos klausimo, nusprendė iš esmės nesvarstyti būtent dėl to, kad dar nesukakę dešimt metų po asmens mirties.
„Kita vertus, – kaip pažymi G.Jaunius, – Vilniaus istorinės atminties komisija yra patvirtinusi vieningą atminimo lentos tipą, kuriuo jau keletą metų pagerbiami iškilūs Vilniaus istorijai reikšmingi asmenys. Tad neskubėčiau sakyti, kad būtų šiuo atveju pritarta netipinei atminimo lentai, net ir be klausimo dėl 10 metų istorinės perspektyvos. Drauge su Vyriausiojo architekto komanda siekiame vieningos estetikos mieste.“
