Nacionalinei bibliotekai bus perduotas Žydų bibliotekos knygų bei kitų dokumentų fondas ir patalpos Gedimino pr. 24–9 Vilniuje. Čia toliau bus tęsiama Žydų bibliotekos kaip atskiro padalinio veikla: patalpose organizuojamos parodos, kūrinių pristatymai, susitikimai ir kiti renginiai, skatinantys kultūrinę įvairovę bei stiprinantys kultūrinį dialogą.
„Antrąjį savo veiklos dešimtmetį Vilniaus viešoji žydų biblioteka pradės jau kaip Nacionalinės bibliotekos padalinys. Taip sutarėme atsižvelgdami į abiejų institucijų veiklos sankirtas, sukauptą įdirbį ir galimybę dirbant drauge dar labiau sustiprinti žydiškosios kultūros balsą ne tik Vilniuje, bet ir visoje Lietuvoje“, – sakė kultūros ministras Simonas Kairys.
Pasak Nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinio direktoriaus prof. dr. Renaldo Gudausko, tiek Lietuvos, tiek tarptautiniame kontekste dominuoja suvokimas, kad judaikos srityje būtent Nacionalinė biblioteka yra viena pagrindinių atminties institucijų ir stambesnių archyvų šalyje.
„Esu tikras, kad priimtas sprendimas prisidės prie dar didesnio žydų kultūros paveldo reikšmės ir svarbos Lietuvos kultūrinei, akademinei ir socialinei pažangai suvokimo ir sklaidos, pasitarnaus kultūrinei įvairovei, stiprins miesto bendruomenių kultūrinį dialogą. Sujungimo naudą neabejotinai pajus bibliotekų lankytojai. Šis pokytis užtikrins Žydų viešosios bibliotekos paslaugų tęstinumą, kokybę ir ekonomiškumą“, – sakė Nacionalinės Martyno Mažvydo generalinis direktorius prof. dr. Renaldas Gudauskas.
Nacionalinėje bibliotekoje šiuo metu veikia Judaikos tyrimų centras. Bendra šio centro ir Žydų bibliotekos veikla padės efektyviau nacionaliniu ir tarptautiniu mastu populiarinti žydų literatūrą ir skaitymo kultūrą, skatinti Vilniaus bendruomenių tarpkultūrinį bendradarbiavimą, stiprinti visuomenės susitelkimą. Be to, toks sprendimas suteiks galimybę Žydų bibliotekai naudoti Nacionalinės bibliotekos technologinę, metodinę ir administravimo infrastruktūrą.
„Vilniaus žydų viešosios bibliotekos integravimas į Nacionalinės bibliotekos struktūrą atitinka pradinę jos įkūrimo 2011 m. viziją – augti, plėstis, tapti gyvybingu edukaciniu ir žydų kultūros sklaidos židiniu ne tik vietiniu, bet ir tarptautiniu mastu. Tikime, kad tai žymiai sustiprins mūsų potencialą, leis pasinaudoti Nacionalinės bibliotekos technine baze, gauti reikiamą profesinę pagalbą, pasinaudojant parlamentinės bibliotekos statusu sėkmingai plėtoti tarptautinius ryšius, o taip pat galėsime išsaugoti savo autonomiškumą ir per dešimtį metų pasiektą kultūrinio centro įvaizdį Lietuvoje ir pasaulyje“, – teigė Vilniaus žydų viešosios bibliotekos vedėjas Žilvinas Beliauskas.
