Anot meno istoriko ir kritiko Adamo Mazuro, moters kūnas Bubelytės nuotraukose pavaizduotas nuostabiu, subtiliu būdu. Menininkė labai stengiasi neįžeisti žiūrovo. /../ Naujausiose nuotraukose plėtojami ir sustiprinami Bubelytės mene vyraujantys motyvai. Kūrėja daugina savo atvaizdus, neapsiribodama dviem, trimis, keturiais siluetais viename paveiksle. Tarsi to nepakaktų, ji komponuoja mažesnius ciklus, sudarydama didesnes visumas, o jos savo ruožtu leidžia sukurti vaizdus, primenančius beveik teatro kūrinio scenas. Bubelytės mene pasirodo anekdotas, situacinis pokštas. Veidų išraiškos tampa ryškesnės. Čia mažiau melancholijos, daugiau humoro. Mažiau viliojančio narcisizmo, ir atsiranda distancija, kurią fotomenininkė įgijo su amžiumi, bei pasitikėjimas savimi ir savo kūnu, kuriuo pasižymi tik subrendusi moteris. Distancija nuo savęs, pasaulio ir fotografijos meno.
Kūrėja žavi ir keri žiūrovus. Ji yra stebuklinga, o jos kūną ir veidą galima ramiai stebėti valandų valandas. Paveikslėliai yra tarsi ekranas, rodantis žiūrovo emocijas ir jausmus. Vienas bus sužavėtas, kitas nuliūdęs, trečias susijaudinęs, ketvirtas susierzinęs, bet nė vienas neliks abejingas. Violeta Bubelytė visas emocijas ir sielos virpesius priima kaip komplimentą. Ji nenori priimti tik vieno – abejingumo.
Violeta Bubelytė (g. 1956 m.) Nuo 1980 m. Lietuvos fotografijos meno draugijos (dabar Lietuvos fotomenininkų sąjungos) narė, meno kūrėjo statusas suteiktas 2005 m. 1980 – 1991 m. dirbo Lietuvos fotomenininkų sąjungoje. Nuo 1992 m. – fotokorespondentė įvairiuose Lietuvos periodiniuose leidiniuose. Dabar gyvena ir kuria Vilniuje.
Paroda veiks iki spalio 26 d.
