Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

Vilniuje atidaryta Eglės Maskaliūnaitės-Butkuvienės ir Irinos Tromos keramikos ir tapybos paroda „Perėjimai“

Vasario 15 d. Šv. Jono gatvės galerijoje Vilniuje atidaryta menininkių Eglės Maskaliūnaitės-Butkuvienės ir Irinos Tromos keramikos ir tapybos paroda „Perėjimai“, kurioje eksponuojami pastarųjų kelerių metų darbai.
Eglė Maskaliūnaitė Butkuvienė, Irina Troma
Eglė Maskaliūnaitė Butkuvienė, Irina Troma / O.Posaškovos nuotr.
Temos: 1 Menas

Svarbiausias šio projekto keliamas klausimas yra kūrybinio dialogo nagrinėjimas – galimybės ir ribos. Menininkės „kalbasi“, kurdamos viena kitos kūrinių interpretacijas.

Paroda veiks iki kovo 4 dienos.

O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas
O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas

Dailėtyrininkė Vaidilutė Brazauskaitė-L.: „Simbiotiniai dialogai“

Kai du menininkai nutaria kartu, vienoje erdvėje, rengti parodą iškart galima įtarti, kad juos sieja ne tik kolegiškumas, draugystė, bet ir pasaulėvaizdos, mąstysenos bendrystė. Ir to dar neužtenka, kad vienoje erdvėje eksponuojami darbai gerai žiūrėtųsi, koreliuotų, reikia, kad būtų kažkaip užkoduotas „grįžtamasis ryšys“, dialogas tarp meno kūrinių, nors raiškos priemonės, medžiagiškumas, stilistiniai niuansai ir skiriasi.

 O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas
O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas

Dvi dailininkės, sumaniusios parodą-eksperimentą „Perėjimai“, nusprendė dar kitaip paanalizuoti tą bendrystę, paversti ją net simbiotiniu* dialogu, kai meno kūriniai tarsi susisiekiantys indai diskutuoja vaizdiniais, nors jų kūriniai esti skirting tūrių, formų bei medžiagiškumo, technikos panaudojimo požiūriu.

Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė ir Irina Troma tarsi kalbasi tarpusavyje ne įprasto žodinio dialogo priemonėmis, o komunikuoja, interpretuodamos viena kitos meno objektus, neišsiduodamos, kas buvo pirminis, o kas antrinis inspiracijos šaltiniai.

Pasirinkus tokį parodos atsiradimo metodą reikia tikrai gebėti tarpusavyje kūrybiškai komunikuoti, bet ir subtiliai jausti viena kitos jausenas, minties bei nuotaikų „vibracijas“. Kurdamos tikrai skirtingus stilistiškai bei medžiagiškai kūrinius menininkės siekia sukurti tikrą simbiotinę, besikalbančių tarpusavyje meno objektų atmosferą ir, manau, kad joms tai tikrai pavyksta.

 O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas
O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas

Eglė Maskaliūnaitė-Butkuvienė savo keramikos objektus-skulptūras kuria itin taupiomis, minimalistinėmis priemonėmis. Išgrynintų, architektoniškų, geometrinių tūrių skulptūriniai objektai žavi savo monumentalumu, nors autorė ir nesiekia paveikti žiūrovą nei dydžiu, nei detalėmis. Taupios, archaiškos formos, taupios tiek savo pavidalais, tiek minimaliai akcentuotais spalviniais paviršiais, nedideliais glazūros spalviniais akcentais, grubiomis faktūromis keramikos skulptūros komunikuoja savo archetipiniu ženkliškumu, taupia, bet atpažįstama bei intuityviai pajuntama simbolika.

 O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas
O.Posaškovos nuotr./Parodos atidarymas

Autorės savo keramikos objektuose, tapybos darbuose ne dublikuoja viena kitos pasirinktas vizualines formas, pavidalus, o interpretuoja jas, palikdamos tik iliuziją į pirminius šaltinius.

Irinos Tromos darbas
Irinos Tromos darbas

Irina Troma tapyboje juntamas konstruktyvizmo, futurizmo stilistinis paveldas, jo interpretacija vėl gi suskamba autentiškai ir šiuolaikiškai, forma, koloritas, potėpio pobūdis atspindi jautrią kūrėjos natūrą, siekį tapybiniame paviršiuje nepsiriboti vien formaliu kompoziciniu paviršiaus segmentavimu, bet tarsi susiskaidžiusioms, pabyrančioms formoms suteikti jausmingumo, ir net lyriškumo. Savo tapybos darbuose Irina Troma interpretuodama Eglės tūrius juos tarsi sušvelnina, suteikia joms daugiau dekoratyvumo ,„puošnumo“, jusliškumo.

Irinos Tromos darbas
Irinos Tromos darbas

Simbiozė, dialogas, raiškos „duetas“ parodoje „Perėjimai“ – puikus menininkių bendrystės, eksperimentas, kuris gali būti ir pratęstas, sukuriant dar daugiau orginalių darbų.

----------------------------------------

*„simbiotika“ – autorinis, asocoatyvus žodžių darinys, kilęs iš žodžio „simbiozė“: įvairios skirtingų rūšių individų sugyvenimo formos. Žodis kildinamas iš graikų kalbos žodžio symbiosis – sugyvenimas.

B.Navanglausko nuotr./Eglės Maskaliūnaitės darbas
B.Navanglausko nuotr./Eglės Maskaliūnaitės darbas
B.Navanglausko nuotr./Eglės Maskaliūnaitės darbas
B.Navanglausko nuotr./Eglės Maskaliūnaitės darbas

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Šviežia ir kokybiška mėsa: kaip „Lidl“ užtikrina jos šviežumą?
Reklama
Kaip efektyviai atsikratyti drėgmės namuose ir neleisti jai sugrįžti?
Reklama
Sodyba – saugus uostas neramiais laikais
Reklama
Žaidimų industrijos profesionalus subūrusiems „Wargaming“ renginiams – prestižiniai tarptautiniai apdovanojimai