Pasak instituto direktorės Aušros Martišiūtės-Linartienės, 2023 metais sueina 140 metų, kai buvo išleistas pirmasis „Aušros“ numeris. Ta proga planuojama į kelių knygų rinkinį sudėti leidinio tekstus.
„Rengiame tą perleidimą kaip fotografuotiną leidinį. Taip pat rengiame dar tokį šiuolaikine kalba perrašytų „Aušros“ tekstų rinktinę, kad šiuolaikinis žmogus galėtų lengviau perskaityti“, – BNS sakė instituto vadovė.
Pasak jos, „Aušros“ leidyba 1883–1886 metais buvo svarbi ugdant lietuvių tautinį sąmoningumą, telkiant lietuvius į bendruomenę.
Projekto pristatymo renginyje planuoja dalyvauti prezidentas Gitanas Nausėda.
Būtent jis šiemet Seime sakydamas metinę kalbą pasigedo perleistos „Aušros“.
„Įvairiomis progomis iš tribūnų sklinda kalbos apie patriotinį ugdymą ir istorinę savimonę. Tad ar ne gėda, kad per 32 atkurtos Nepriklausomybės metus taip ir nesugebėjome perleisti „Aušros“ laikraščio, paklojusio pamatus Vasario 16-ajai? Tenkinamės atsitiktinėmis pabiromis ištraukomis, kurios neleidžia susidaryti net apytikslio vaizdo apie „Aušros“ turinį ir bendradarbių įvairovę, ką jau kalbėti apie sodrią to meto rašinių kalbą“, – tuomet sakė G.Nausėda.
„Aušra“ buvo perleista 1983 metais Čikagoje, JAV, minint jos šimtmetį.
Pagal Visuotinę lietuvių enciklopediją, „Aušra“ (Auszra) – pirmasis tautinis lietuvių mėnraštis, ėjęs nuo 1883 metų kovo iki 1886 metų birželio Mažojoje Lietuvoje, Ragainėje ir Tilžėje.
Leidinio iniciatoriai – buvę Marijampolės gimnazijos mokiniai ir Maskvos bei Sankt Peterburgo universitetų lietuvių studentai. Pirmojo numerio leidėju pasirašė Jonas Basanavičius.
Laikraščio tiražas buvo pasiekęs 1000 egzempliorių, išėjo 40 numerių, sujungtų į 29 sąsiuvinius.
Svarbiausias „Aušros“ uždavinys buvo telkti lietuvius, kelti tautinę savimonę. Leidinys daugiausia rūpinosi lietuvių kalbos ugdymu ir jos prestižu, aukštino lietuvių liaudies kultūrą, tautosaką, skelbė originalius grožinės literatūros kūrinius, publikavo XIX amžiaus pirmos pusės rašytojų kūrybą, supažindino su pasauline literatūra.
