Kino teatrui sugrąžinta erdvė
„Skalvijos“ kino centro direktorė Vilma Levickaitė spaudos konferencijoje priminė, jog ši erdvė nuo 1963-ųjų metų priklausė „Planetos“ kino teatrui, turėjusiam dvi sales. 1997 m. kino teatras buvo pervadintas „Skalvijos“ kino teatru. 2000-aisias, susidūrus su finansinėmis problemomis, antroji salė buvo paversta kompiuterinių žaidimų salonu, vėliau virto režisieriaus Šarūno Barto kino studija.
„2018 m. Vilniaus miestas nutarė patalpas grąžinti kino centrui. Nutarėme įkurti kino, medijų ir edukacijos erdvę, nes poreikis tokio pobūdžio patalpoms buvo didesnis, nei kino rodymui. Grąžinome jai „Planetos” pavadinimą“, – kalbėjo V.Levickaitė.
Vilniaus miesto mero pavaduotoja Edita Tamošiūnaitė sakė: „Džiaugiuosi savivaldybės ir kolegų įdirbiu, kad po dešimties metų ši istoriškai kinui skirta erdvė grįžo „Skalvijos“ kino teatrui. Savivaldybės pastangomis, mes galėjome atnaujinti šią erdvę, ją įprasminti, įveiklinti.“
Lietuvos kultūros tarybos valdybos pirmininkės Dainos Urbanavičienės teigimu, taryba džiaugiasi, jog jėgas suvienijo trys organizacijos, iš kurių dvi („Skalvijos“ kino centras ir „Meno avilys“) yra Kultūros tarybos strateginės partnerės.
„Daugiau nei prieš metus tiek „Skalvijos” kino centras, tiek „Meno avilys“ atsiliepė į Lietuvos kultūros tarybos kvietimą prisidėti prie kultūros ir meno prieinamumo, edukacijos sklaidos procesų. <...> Sujungus tokias įvairialypes veiklas kaip kino peržiūros, edukacija, medijų raštingumo projektai, skaitymo skatinimo programos, kino juostų restauracija bei sociokultūriniai tyrimai, tikiuosi, „Planeta” taps modeliu, kurį galėsime skleisti ir juo dalintis ne tik su Vilniaus miesto, bet ir su visos Lietuvos bendruomenėmis“, – sakė D.Urbanavičienė.
Trijų organizacijų bendradarbiavimas
V.Levickaitė teigė, jog visos trys organizacijos – „Skalvija“, „Meno avilys“ ir „Vaikų žemė“ – jau yra bendradarbiavusios anksčiau, todėl atrodė natūralu suvienyti jėgas, kuriant naują erdvę.
„Atradome, kad mūsų požiūris į kultūros edukaciją sutampa. Tikime, kad turime daug investuoti į jauną žmogų, kad jis būtų kritiškas, smalsus, žingeidus, atviras. Kad formuotųsi įpročiai ir noras dalyvauti nekomercinėje kultūroje“, – kalbėjo V.Levickaitė.
Anot „Meno avilio“ direktoriaus Žygimanto Jančoro, smagu ne tik dėl to, kad mieste atsirado nauja kultūros erdvė, bet ir todėl, kad trys kultūros organizacijos nusprendė ne konkuruoti, o dirbti drauge: „Tikime, kad ta sinergija duos postūmį ne tik mūsų veikloje, bet ir bendrai kultūriniam laukui. Mažų mažiausiai Vilniuje, bet galbūt ir plačiau“, – sakė Ž.Jančoras.
Pasiteiravus, ar ateityje planuojama į „Planetos“ veiklas įtraukti naujų organizacijų, V.Levickaitė sakė: „Šuo metu bandome išvystyti trijų organizacijų bendradarbiavimo modelį, bet ateityje, manau, tikrai liks vietos [naujoms organizacijoms], ir mums patiems būtų įdomu gauti naujų impulsų iš šalies. Turime tam sukurti kriterijus, bet manom, kad tos organizacijos turės atliepti kertines sąvokas: literatūra, kinas, medijos, edukacija“.
„Planetoje” – edukacijos projektai, mediateka, susitikimai su rašytojais
Pasak V.Levickaitės, į „Planetos“ erdvę bus perkelta „Skalvijos kino akademijos“ veikla: „Skalvijos kino akademija“ yra kino mokykla, skirta vyresnių klasių moksleiviams, kuri veikia jau dešimt metų. Pagaliau šios akademijos mokiniai turės labai geras sąlygas mokytis.
Taip pat vykdome projektą „Mokausi iš kino“, kuris yra skirtas bendrojo lavinimo mokykloms. Kol kas jis žinomas kaip kino peržiūrų projektas – per metus jo dėka „Skalvijos“ kino teatre apsilanko apie 17 000 moksleivių. „Planetos“ erdvėje galės vykti kūrybinės dirbtuvės, kurioms anksčiau nebuvo galimybių.“
15-us veiklos metus skaičiuojantis „Meno avilys“, pasak Ž.Jančoro, dažniausiai yra siejamas su kino projektais, tačiau pastaruoju metu aktyviai plečia veiklos lauką, įtraukiant kitas audiovizualines medijas, vykdant daugiau tarpsritinių, susikertančių medijų projektų.
„Pagrindinės mūsų veiklos, kurių susiformavimui didelį postūmį turėjo Kultūros tarybos strateginis finansavimas, nes daug mažų projektų pavirto strateginėm kryptim, yra medijų ir kino edukacija bei su tuo susiję tyrimai, kino peržiūros, kino gamyba, mediateka, archyvas“, – sakė Ž.Jančoras.
„Meno avilio“ archyvą, atvirą „Planetos“ lankytojams, plačiau pristatė Lina Kaminskaitė-Jančorienė: „15 metų „Meno avilys“ su kolegom, kino ir medijų tyrinėtojais, ir su visa kino bendruomene kaupė archyvą. Man atrodo, ši erdvė gali būti ne tik skirtingų medijų, bet kartu ir skirtingų kartų erdve. Lentynos per kelis aukštus tas skirtingas kartas ir ženklina – vyresnioji kino karta perdavė visą šitą lobį mums, o mes jį išsaugojome ir labai džiaugiamės, kad juo galime dalintis su visais miestiečiais, kino ir medijų tyrinėtojais. Turime ambiciją, kad ši erdvė taptų ir tyrinėjimo erdve“, – sakė L.Kaminskaitė-Jančorienė, pridūrusi, jog kolekcija bus pildoma.
Ji taip pat išreiškė lūkestį, jog „Planeta” virs ne tik jau atidarymo dieną vykstančių kino peržiūrų erdve, bet ir platforma laužyti bei persvarstyti kino formą.
„Vaikų žemė“ – tai literatūros pažinimo programa vaikams ir paaugliams. Jos vadovas Justinas Vancevičius teigė, jog „Planetoje“ jam ir jo atstovaujamai organizacijai svarbu skleisti žinią, jog vaikams svarbi kokybiška kultūra bei jos prieinamumas: „Šiame audiovizualiniame amžiuje vaikai galbūt yra linkę atitolti nuo knygų, tačiau mes bandome ne priešinti medijas, bet ieškoti bendrų sąlyčio taškų. Pavyzdžiui, vienas iš mūsų vykdomų projektų yra virtualios realybės projektas – jis perkels klasikinius lietuvių literatūros kūrinius į virtualią realybę. <...>
„Planetoje” rengsime susitikimus su rašytojais, perkelsime dalį mūsų inicijuotų vaikų literatūros festivalio veiklų. Viliuosi, kad dar viena sritis, kurioje mes norime žengti didelį žingsnį – darbas su vaikų literatūros kūrėjais, organizuojant seminarus, rezidencijas – taip pat tam puikiai tiks“, – kalbėjo J.Vancevičius.
„Planetos“ įkūrimui reikėjo apie 150 000 eurų
Pasak V.Levickaitės, projektas buvo įgyvendintas itin sklandžiai: „Patys nesitikėjome, kad per metus galėsime įgyvendinti visą sumanymą. Iš pradžių turėjome viziją, bet ji buvo suskaidyta į etapus, nes manėme, kad teks vis pataupyti, bet kai prasidėjo statybos, supratom, kad turime daryti viską, jog pasiektume finalą, nes bet koks keitimas yra per daug sudėtingas.“
Pasak jos, „Planetos” įrengimas, drauge su įranga bei baldais, kainavo apie 150 000 eurų. Trečdalį finansų skyrė Vilniaus miesto savivaldybė, likęs finansavimas – Kultūros tarybos ir kitų valstybinių šaltinių.
