Kaip teigė Kultūros viceministrė Gintautė Žemaitytė, Kultūros ministerija Vyriausybės programoje yra įsipareigojusi inicijuoti nacionalinės koncertų salės, kuri atitiktų pasaulinius muzikos standartus, infrastruktūros sukūrimą.
„Lietuvoje tokios salės, kurioje telpa pusantro tūkstančio žmonių, kurioje būtų natūrali akustika, skirta, visų pirma, simfoninei muzikai, o po to ir kitiems muzikos žanrams, nėra. Norint tokią infrastruktūrą inicijuoti, labai svarbu įvertinti galimybes, poreikį. Dėl to buvo inicijuota ši galimybių studija.
Joje buvo prašoma ištirti vietos poreikį bei potencialą, taip pat atsakyti į klausimą dėl galimo ir reikiamo salės dydžio, salių kompleksiškumo. Labai svarbūs buvo akustiniai parametrai, taip pat – šios salės atsiradimas miesto infrastruktūroje, urbanistinis kontekstas ir, žinoma, salės būsima programa, bent jau kryptis, kuria ji galėtų būti formuojama“, – sakė viceministrė.
Studija grindžiama ir užsienio pavyzdžiais, ir vietos poreikių analize
Nacionalinės koncertų salės galimybių studiją atliko UAB „Eurointegracijos projektai“. Jos vadovas Simas Lubauskas teigė, kad dirbo 12–15 žmonių, buvo bendradarbiaujama ir su užsienio šalių specialistais.
Kaip teigė „Eurointegracijos projektų“ atstovė Živilė Šimkutė, atliekant studiją buvo vykdoma užsienio analogų analizė, apklausa, kurioje dalyvavo Vilniuje reziduojančios koncertinės įstaigos, bei kūrybinės dirbtuvės.
Pirmajame etape buvo analizuoti penki užsienio gerosios praktikos pavyzdžiai: Lenkijos nacionalinio radijo simfoninis orkestro salė Katovicuose, Nacionalinis muzikos forumas Vroclave, Koncertų salė Briugėje, Koncertų ir kongresų rūmai Upsaloje bei Stavangerio koncertų salė.
Atlikus studiją pastebėta, jog daugumoje tirtų objektų vyrauja daugiafunkciškumas, koncertų salių veiklos organizuojamos kaip visuomeninės traukos centrai, dėmesį kreipiant ne tik į koncertines veiklas.
Apklausus Vilniaus koncertines ir scenos menų organizacijas, buvo prašoma įvertinti jų poreikius bei lūkesčius naujajai salei. Nors pristatymo metu buvo pripažinta, kad apklausa didelio pasisekimo neturėjo, pavyko identifikuoti kai kurias problemas, su kuriomis šiandien susiduria meno kolektyvai. Tarp jų – per mažos scenos, repeticijų erdvių bei patalpų techniniam personalui trūkumas, prasta garso izoliacija bei akustika ir t.t.
Vėliau vykusiose dirbtuvėse, kuriose dalyvavo Vilniaus koncertinių įstaigų atstovai, buvo diskutuojama apie pastato funkcijas, būtiną infrastruktūrą, skirtingų organizacijų poreikius bei galimas veiklas.
Siūlymas – daugiafunkcis menų centras su 1500 vietų didžiąja sale
Įgyvendinus šiuos etapus, buvo pasiūlytos trys projektavimo kryptys.
Pirmoji – daugiafunkcis centras be reziduojančio orkestro, kuriame būtų plėtojama tarpdisciplininė veikla. Numatomas plotas – 15 592 kv. m.
Antroji galima kryptis – išskirtinai klasikinei muzikai skirtas centras su viena sale. Galimas plotas – 13 344 kv. m.
Trečioji kryptis, kurią ir rekomenduoja studijos autoriai, numato 15 560 kv. m. ploto daugiafunkcį centrą su čia reziduojančiu orkestru. Tiesa, kaip vėliau teigė G.Žemaitytė, kol kas nėra nuspręsta, kuriam iš Vilniaus simfoninių orkestrų atitektų ši pozicija.
Pasirinkus trečiąją projektavimo kryptį, be didžiosios salės, kuri turėtų talpinti 1500 žmonių ir kurioje turėtų vykti akustinės muzikos koncertai, numatoma daugiafunkcė 500 vietų salė su elektro-akustine aplinkos pokyčio sistema, kurioje ne tik galėtų repetuoti simfoninis orkestras, bet ir vyktų įvairaus pobūdžio renginiai. Čia taip pat būtų galima transformuoti sėdimas ir stovimas vietas.
Į pastatą būtų integruotos ir Tautos namų funkcijos.
Studijos autorių skaičiavimais, centro įkūrimui prireiktų daugiau nei 47 mln. eurų investicijų, iš kurių kiek daugiau nei 35 mln. eurų atitektų statybos darbams. Planuojama, kad 7 mln. eurų turėtų kainuoti scenos įrengimai, 3 mln. eurų – kita technika. Projektavimo darbai turėtų atsieiti 2 mln. eurų
Studijoje taip pat pastebima, kad šiuo metu galiojantis sklypo detalusis planas numato 25 metrų pastato aukštingumą, todėl dalį centro aukštų reiktų organizuoti po žeme.
Taip pat pastebima, kad automobilių parkavimo poreikis greta centro siektų beveik 500 vietų, šiuo metu apylinkėse yra 209 vietos. Vis dėto studijos autoriai rekomenduoja, jog automobiliu patekti prie pastato galėtų tik aptarnaujantis personalas bei atlikėjai – žiūrovai bus skatinami ateiti pėsčiomis arba naudojantis viešuoju transportu.
Laukia architektūrinis konkursas
Pagal studijos rezultatus šiuo metu rengiamas architektūrinis konkursas, kurį, pasak G.Žemaitytės, netrukus skelbs Vilniaus miesto savivaldybė ir Architektų sąjunga.
„Kol vyks konkursas, darbo grupė turės apsvarstyti ir pasiūlyti valdymo modelį, kurio galimybes ir rekomendacijas jau yra numačiusi galimybių studija“, – kalbėjo viceministrė.
Ji taip pat pažymėjo, jog nacionalinės koncertų salės kūrimas yra valstybės investicinis projektas, taip pat tikimasi pritraukti ir privačių mecenatų.
Pirmieji darbai turėtų prasidėti 2019 m. Tikimasi, kad koncertų salė duris atvers 2023 m., minint Vilniaus jubiliejų.
