Prenumeratoriai žino daugiau. Prenumerata vos nuo 1,00 Eur!
Išbandyti

„Vilnius Mama Jazz“ temos: nuo senstančios publikos iki moterų klausimo​

„Vilnius Mama Jazz“ – ne vien muzika, bet ir pokalbiai. Lapkričio 18–20 dienomis festivalis kviečia pasikalbėti apie tai, kas gali atrodyti netgi provokacija. Ar tikrai sensta džiazo publika? Kokią įtaką džiazo sėkmei, jo laisvei turi šiuolaikinės vadybos priemonės? Ar tikrai džiazas – vien vyriškų talentų zona?
Koncerto akimirka
Koncerto akimirka / Gretos Skaraitienės / BNS nuotr.

Apie tai bus kalbamasi Lietuvos nacionalinio dramos teatro fojė. Čia grįžta jau anksčiau sėkmingai išbandyta diskusijų platforma „Vilnius Mama Jazz paraštės“, pranešime rašo organizatoriai.

Tokios atviros ir ne sykį karštos diskusijos pagrindinės atlikėjų scenos „paraštėse“ – vienintelio Lietuvoje festivalio praktika. Prie apskrito stalo savo nuomonėmis dalijasi muzikologai, kritikai, akademikai, prodiuseriai, žurnalistai, intelektualai ir muzikai.

Pirmoji diskusija skiriama džiazo publikai. JAV atlikti tyrimai parodė, kad džiazo auditorija sensta. Apie pusė džiazo fanų – penkiasdešimtmečiai. Galbūt naujai publikai formuotis trukdo džiazo elitiškumas, o spontaniškumas liko istorijai? Koks šiandienos tipinio klausytojo portretas? Apie tai kalbėsis prof. Egidijus Aleksandravičius, muzikologas Dovydas Bluvšteinas, tinklaraštininkė Daina Dubauskaitė ir džiazo muzikantas Vladimiras Tarasovas. Diskusiją moderuos Linas Kontrimas. Diskusiją „Džiazo publika: sensta ar vystosi?“ kviečiame stebėti lapkričio 18 d., penktadienį, 17 val.

Šeštadienio popietę diskusijų platformoje – vadybininko ir muzikanto santykių drama. Specialiai moderuoti šią temą iš Olandijos atvyksta vadybininkė Aušra Listavičiūtė. Pasaulyje įprasto vadybininko ir muzikanto tandemo sėkmės istorijų labai nedaug. Maža rinka diktuoja savą problematiką, o tarptautinės rinkos išmanymas reikalauja ilgametės patirties ir įdirbio. O galbūt aukštosios mokyklos, rengiančios vadybininkus, nespėja su laiku? Kodėl talentingam organizatoriui lengviau organizuoti ir valdyti daugiatūkstantinio biudžeto festivalį, bet ne kvartetą? Lapkričio 19 d., šeštadienį, 15 val. diskusijoje „Džiazas ir vadyba: įmanoma sajunga?” savo nuomone dalinsis LNOBT generalinio direktoriaus pavaduotoja, dėstytoja Laima Vilimienė, muzikantas Liudas Mockūnas ir prodiuseris, vadybininkas Lauras Lučiūnas.

Trečiojoje diskusijoje – itin mažai Lietuvoje tyrinėtas moters vaidmuo džiaze. Diskusija vyks lapkričio 20 d., sekmadienį, 15 val. Moterys džiaze dalyvavo nuo jo ištakų, tačiau buvo lydimos tamsaus seksizmo, prietarų ir stereotipų šešėlio. Nepaisant to, jų įtaka muzikai – milžiniška. Visada suklūstame išgirdę Carlos Bley, Alice Coltrane, vokalo korifėjų, muziką. Tačiau nėra retas atvejis festivalio programoje neišvysti nė vieno moteriško vardo. Dažniausia jos – vokalistės, kartais – pianistės, retai – kontrabosistės ar būgnininkės. Panaši padėtis ir Lietuvoje. Dėl kokių istorinių ir socialinių aplinkybių stereotipai gajūs iki šiol? Apie tai – Margaritos Jankauskaitės moderuojamoje diskusijoje „Džiazas be moterų?“. Dalyvaus portalo delfi.lt vyr. redaktorė Monika Garbačiauskaitė-Budrienė, džiazo muzikantė ir pedagogė Justė Sakalytė bei muzikas Vladimiras Tarasovas.

2015 m. pradėta rengti diskusijų platforma susilaukė itin palankaus atgarsio ir meno profesionalų palaikymo. Diskusijas tiesiogiai transliavo ir įrašinejo kanalas LRT Kultūra. Įrašai visiems prieinami portalo lrt.lt mediatekoje. Diskusijas moderavo LRT radijo žurnalistė Jolanta Kryževičienė („Džiazas ir medijos“), prof. Leonidas Donskis („Klasika ir džiazas. Draugai ar amžini varžovai?“) ir Julijus Grickevičius („Koks dabartinis džiazo adresas?“). Diskusijose dalyvavo Vladimiras Tarasovas, Petras Geniušas, Rūta Prusevičienė, Gintautas Kėvišas, Jūratė Kučinskaitė, Liudas Mockūnas, Liutauras Janušaitis, Leonardas Pilkauskas, Zigmas Vileikis ir kiti.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Netikėtai didelis gyventojų susidomėjimas naujomis, efektyviomis šildymo priemonėmis ir dotacijomis
Reklama
85 proc. gėdijasi nešioti klausos aparatus: sprendimai, kaip įveikti šią stigmą
Reklama
Trys „Spiečiai“ – trys regioninių verslų sėkmės istorijos: verslo plėtrą paskatino bendradarbystės centro programos
Reklama
Beveik trečdalis kauniečių planuoja įsigyti būstą: kas svarbiausia renkantis namus?