Baltijos valstybių okupaciją nulėmusio Molotovo-Ribentropo pakto pasirašymo metinėms atminti, Vilniuje 1987 metų rugpjūčio 23-ąją prie paminklo poetui Adomui Mickevičiui surengtas mitingas buvo pirmas nesankcionuotas tokio tipo įvykis sovietinėje Lietuvoje ir pirmoji vieša antisovietinė demonstracija po Romo Kalantos susideginimo ir jaunimo demonstracijų Kaune 1972-aisiais.
Lietuvos ypatingojo archyvo parodą šio mitingo 30-osioms metinėms parengęs specialistas Povilas Girdenis pabrėžia, jog savo akimis to meto įvykių nematę žmonės neretai klaidingai įsivaizduoja, kad 1987-aisiais Lietuvoje jau sklandė Sąjūdžio ir Laisvės dvasia, nors iš tiesų būtent šiame renginyje pirmą kartą sovietmečiu viešai giedodami Tautišką giesmę žmonės labai smarkiai rizikavo.
„Šio įvykio tikrai negalima painioti su vėliau vykusiais Sąjūdžio mitingais, būti aktyviu mitingo dalyviu reikėjo drąsos, dar daugiau jos reikėjo sakant kalbą, bet net ir būti kažkur netoliese buvo pavojinga. Žinau faktų, kad žmonės ėjo specialiai pasiėmę rezgines su maisto produktais, kad, jeigu prireiktų, pasiteisintų, jog atsitiktinai ėję iš parduotuvės“, – pasakojo Lietuvos ypatingojo archyvo archyvaras P.Girdenis.
Lietuvos ypatingojo archyvo parengtoje parodoje galima išvysti Lietuvos komunistų partijos bei KGB dokumentus apie mitingo organizatorius ir dalyvius bei nuotraukas, padarytas slapčia ir iš pasalų saugumiečių darbo tikslais – siekiant atpažinti ir užfiksuoti visus, kas buvo atėję. Dėl šios priežasties eksponuojamos fotografijos labai skiriasi nuo tų, kurias galima rasti to meto spaudoje. P.Girdenio teigimu, oficialioji žiniasklaida mitingą vadino „Vakarų buržuazinių propagandos centrų darbu, siekiant sukiršinti Lietuvos gyventojus“ ir prieš renginio organizatorius bei dalyvius tada surengė bene pirmą Lietuvoje kryptingą šmeižikišką viešųjų ryšių akciją.
„Jie naudojo įvairius epitetus: „progreso priešininkai“, „erkės ant sveiko Tarybinės Lietuvos kūno“, „atskalūnai“, „religiniai fanatikai“, „religiniai ekstremistai“, „nacionalistai“, „buržuazinio pasaulio vergai“, „dirbantys už dolerį“, buvo kaltinama ir apeliuojama į tai, kad mitingo dalyviai nedirba visuomenei naudingo darbo, o valgo „mūsų tarybinių žmonių išaugintą duoną“, – pasakojo archyvaras.
Mitingą prie A.Mickevičiaus paminklo organizavo Antano Terlecko iniciatyva 1978 m. įkurta pogrindinė antisovietinė organizacija Lietuvos laisvės lyga, prie organizavimo prisidėjo Nijolė Sadūnaitė, Vytautas Bogušis, Petras Cidzikas, Robertas Grigas ir kiti aktyvistai, o pasisakiusiųjų kalbos buvo itin drąsios – iškelta net tam laikmečiui radikali Lietuvos atsiskyrimo nuo Sovietų Sąjungos idėja. Renginys sulaukė atgarsio užsienio spaudoje, atvertė naują istorijos puslapį ir tapo Lietuvos bei kitų Baltijos valstybių kelio į Nepriklausomybę pradžia.
„Mitinge buvo griežtai pasmerktas Molotovo-Ribentropo paktas ir jo slaptieji protokolai, tai pirma. Pirmą kartą viešai buvo kalbėta apie pokario represijas, apie trėmimus, apie katalikų bažnyčios persekiojimą, buvo pareikalauta legalizuoti tuo metu dar nelegalų leidinį „Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką“, buvo išreikštos pirmos mintys, kad reik išvesti iš Lietuvos sovietų armiją“, – sakė P.Girdenis.
Archyvo darbuotojas pasakoja, kad Michailui Gorbačiovui paskelbus pasauliui apie vadinamąją „perestroiką“ arba pertvarką, Sovietų Sąjungos demokratizaciją ir pagarbą žmogaus teisėms, išvaikyti mitingą smurtu pabijota, tačiau visi kiti to meto saugumiečiams įprasti metodai renginiui sutrukdyti naudoti išsijuosus: „Tą dieną visi matėme tiesiog „nuostabią“ televizijos programą, buvo imtasi priemonių pritraukti jaunimą, organizuota įvairiausių masinių renginių, to, ko anksčiau nebuvo – visais būdais buvo stengiamasi daryti taip, kad žmonių nesusirinktų, tačiau, remiantis skirtingais šaltiniais, dalyvių galėjo būti nuo 2 iki 3 tūkst.“
P. Girdenio teigimu, mitingo organizatoriai sulaukė grasinimų, o prieš dalyvius imtasi tik gan švelnių priemonių – jų elgesys buvo svarstomas darbo kolektyvuose, 10 žmonių neteko darbo arba buvo priversti išeiti neva savo noru, tačiau griežtų represijų taikyti jau nesiryžta.
Detaliau panagrinėti Lietuvos „Kelio į nepriklausomybę pradžią“ nuo šiandien galite Lietuvos ypatingojo archyvo parodoje internete arba pačiame archyve, kur visus, net ir KGB dokumentus, gali tyrinėti kiekvienas susidomėjęs.
