Kaip su vaikais siekti žinių ir aptarti rimtus dalykus, kad būtų ne tik įdomu, bet dar ir naudinga? Spektaklis “Skaičiai” žinoma visų pirma susipažindina su visais skaičiais, tačiau jie žiūrovui pateikti ne tiesmukai, kiekvienas turi savo filosofiją, o tiksliau – skaičiai čia tik priemonė papasakoti vienatvės, draugystės, ieškojimų ir atradimų prasmes mūsų visų gyvenimuose.
Šokio spektaklis „Skaičiai“ pasakoja Nulio istoriją. Jis jaučiasi vienišas, stengiasi suprasti savo būseną - ar ji tokia laikina, ar amžina? Stebėdamas aplinką jis po truputi pradeda pažinti pasaulį, o tuo pačiu ir save. Pradžioje jis nedrąsus, todėl jam padeda vaikai, veda prie skaičių pilies, kur jis atranda bendrystės jausmą. Nulis suvokia, kad iš esmės, be šalia esančių skaičių, jis yra niekas, „nei daug nei mažai, tiesiog – nulis“. O štai atsistojus, kad ir prie vieneto gauname dviženklį skaičių dešimt - reikšmė kur kas didesnė! Taip po truputi pagrindinis herojus atranda vis daugiau stiprybės savyje – pamato, kad pažinti yra ne baugu, o įdomu ir smagu.
Spektaklyje naudojama daug simbolikos. Nulis visada nedrąsiai skaičius atranda priartėdamas prie jų pilies. Pilis čia kaip nepasiekiamas, idealizuojamas pasaulis, tai iš pasakų pasiskolintas siekiamybės jausmą perteikiantis motyvas. Tačiau palaipsniui ji pranyksta, nes tai kas buvo menama, tampa realybe atradus pažinimo džiaugsmą. Taip iliuzijos, baimės lieka praeityje ir suvoki, kad pasaulis yra kur kas jaukesnis, šviesesnis ir artimesnis, kad iš esmės pats renkiesi – kada būti nuliu, o kada suteikti daugiau prasmės sau bei aplinkiniams.
Dar vienas simbolis ir neatsiejamas Nulio atributas scenoje – kubas. Jis savyje koduoja keletą prasmių: čia jis ir paralelė susikaustymo, įsispraudimo į griežtų taisyklių rėmus, primena ir perdėtą saugumo jausmą, baimę palikti savąją komforto zoną, o taip pat jis yra simbolis mūsų prado, kaip mūsų asmenybės pamatas - tai kas mus suformavo, į ką atsispyrę mes užaugom. Režisierė taip skatina atrasti drąsą, pasitikėjimą savimi ir pasitelkus kūrybą praplėsti užsibrėžtas ribas.
„Šokio spektaklį „Skaičiai“ pristatėm publikai dar tik vieną kartą - vaikų gynimo dienos proga ir išėjom vasaros atostogų. Dabar vėl susibūrėm, kad tęstume vis dar premjerinį spektaklį. Tai širdyse išnešiotas tiek mūsų kūrėjų, tiek vaikų darbas. Vaikai patys interpretavo ir įgarsino skaičiuotes, kurių dėka yra pristatomas kiekvienas skaičius.
Stengiuosi, kad kūryba įgautų gilesnę prasmę, nes čia aš tiek scenos, tiek publikos pusėje visų pirma kalbuosi su vaikais. Turinys turi būti įtraukiantis ir prasmingas. Kurdama spektaklius stengiuosi sudėti daug mus formuojančių pamatinių vertybių, kurios virpina mano sielą kasdien, tikiuosi susirinkę žiūrovai irgi liks neabejingi.
Džiaugiuosi galimybe dirbti išvien su Donatu Bakėjumi, atliekančiu spektaklyje pagrindinio herojaus Nulio vaidmenį. Jis turi ypatingą dovaną – betarpišką plastikos dialogą su įvairiausio amžiaus auditorija. Net pačią liūdniausią emociją jis geba įvilkti į šmaikštų rūbą – todėl ten kur vaikams bus linksma, suaugęs žiūrovas atras daug gilesnių minčių. Žaviuosi bendryste su PetPunk Lab, kurie suteikė vienareikšmiškai daugiau spalvų spektakliui ir dovanoja papildomų emocijų žiūrovams. Neabejoju, kad spektaklis tinka tiek trimečiui, tiek septyniasdešimtmečiui. Tad laukiame atvirom širdim savos publikos šeštadienį Šokio teatre!“- džiaugiasi režisierė Giedrė Zaščižinskaitė
