Tai proga atkreipti dėmesį į unikaliausios Lietuvos teritorijos situaciją, kur siekis plėtoti kurortą neretai konfliktuoja su gamtos ir kultūros vertybių apsauga.
20-mečio Kuršių nerijos įrašymo į UNESCO paveldo sąrašą jubiliejui skiriama tarptautinė mokslinė konferencija „Bendras paveldas – bendros žinios: kultūrinis Kuršių nerijos kraštovaizdis praeityje ir dabar“, kurią organizuoja Kuršių nerijos nacionalinio parko direkcija su partneriais – Neringos savivaldybe ir Neringos muziejais.
Spalio 29–30 d. visi besidomintys Kuršių nerija ir neabejingi jos gamtos ir kultūros paveldo išsaugojimu, nuotoliniu būdu galės klausytis pranešimų bei diskusijų. Konferencijos programą bei prisijungimą prie nuotolinės transliacijos galite rasti čia.
Konferencijos organizatoriams norisi dar kartą priminti, jog Kuršių nerija į UNESCO pasaulio paveldo sąrašus buvo priimta kaip tam tikrai kultūrai būdingos įprastinės žmonių gyvensenos, žemės naudojimo tradicijų, tampančių vis labiau pažeidžiamomis dėl negrįžtamų pokyčių, išskirtinis pavyzdys.
Dvi dienas truksiančioje konferencijoje rimtam pokalbiui susiburs įvairių sričių mokslininkai, kurių tyrimų objektas yra Kuršių nerija. Ji įdomi ne tik Lietuvos mokslo žmonėms. Konferencijoje pranešimus skaitys svečiai iš Vokietijos, Rusijos ir Lenkijos.
Kuršių nerijos trapumui pavojų bus visada. Svarbu aiškiai suvokti, kokią užduotį turime šiandien, ką privalome išsaugoti dabar, kas yra šio smėlio pusiasalio magijos nešėjas.
Puikiai matome, jog harmoningo gamtos ir žmogaus sambūvio paieškos tebesitęsia, tad labai svarbu apie tai kalbėtis. Kuršių nerija Lietuvos gyventojams yra toli gražu ne tik lengvo poilsio vieta, ji turi didžiulę simbolinę reikšmę, kurioje vykstantys procesai nepalieka abejingų.
