„Keturis dešimtmečius iš savo nugyventų penkiasdešimt šešerių metų artistas Vytautas Kernagis pradirbo scenoje. Iš pradžių jo publika buvo paaugliai, kurie susirinkdavo paklausyti gyvojo roko, vėliau ja tapo bičiuliai ir artimieji. Prieš penkerius metus šią, kovo 15 dieną, mes jo netekome“, – koncertą pradėjo vienas garsiausių Lietuvos bosų L.Mikalauskas, netrukus atlikęs įspūdingą V.Kernagio dainos „Nenusigąsk, tai aš“ interpretaciją.
„Daug kas jums bus girdėta, bet naudinga prisiminti“, – sakė L.Mikalauskas, kuris prieš kiekvieną dainą artistiškai perskaitydavo maestro atsiminimus: pavyzdžiui, apie jo muzikinę vaikystę, patirtis M.K.Čiurlionio menų mokykloje ir pirmuosius bandymus groti pianinu. „Stovėjo pianinas ir grojom“, – maestro citavo L.Mikalauskas.
Koncerte taip pat skambėjo ir pirmoji V.Kernagio daina „Margi sakalai“.
„Pabandysiu jums padainuoti pirmąją jo dainą. Jam tada buvo 14 metų ir jis atsivertė Vinco Mykolaičio Putino eilėraščių knygą, susirado joje mėgstamiausią eilėraštį „Margi sakalai“ ir pabandė jį sudainuoti“, – pasakojo solistas, kuris per koncertą ne tik atliko maestro dainas, bet ir kvietė visus susirinkusius prisiminti spalvingas jo gyvenimo akimirkas ir nutikimus, tokius kaip pirmieji pasimatymai ir pirmieji susidūrimai su poezija.
Koncerto metu skambėjo spalvinga maestro kūryba, o pagrindinis šio renginio siekis, pasak L. Mikalausko, buvo „parengti ką nors išskirtinio, skatinančio išgirsti muziką savyje ir dalintis ja su kitais“. Anot jo, „violončelė nuo seno siejama su žmogaus balsu, tad nėra įtikinamesnių instrumentų, derančių su vokalu bei gebančių taip virpinti sielos stygas kaip mūsų pasirinktieji.“
Renginio svečiai galėjo sužinoti ir pikantiškų detalių iš maestro gyvenimo.
„Pirmoji Vytauto meilė užsitęsė ilgai – iki pirmojo kurso, – pasakojo L.Mikalauskas, kuris, perskaitęs V.Kernagio prisiminimus, atskleidė romantiškos jo dainos „Išeinu“ atsiradimo paslaptį. – Man buvo keturiolika, o jai – trylika. Iki šiol puikiai sutariam, bet, kai susitinkam, skausmingai pajuntu, kaip greitai bėga laikas. Daina „Išeinu“ yra skirta jai.“
Savotišku koncerto moto tapo šie V. Kernagio žodžiai: „... jei šios dainelės patiks ne tik mažiesiems vaikeliams, bet ir jų tėveliams – būsiu laimingas. Rašydamas jas, galvojau tiek apie vienus, tiek apie kitus. Juk nėra negražu, nei gėda vėl trumpam pasijusti vaiku ir pažvelgti į viską lyg iš rasos lašo. Daug keistų ir netikėtų dalykų galima pamatyti...“
