Kaip teigė festivalio direktorė Lina Motuzienė, festivalio programa klaus, ar revoliucijų metu atveriama Pandoros skrynia. O gal priešingai – revoliucijos taip pat gali tapti impulsais kūrybiniame gyvenime?
Pasak festivalio Žodžio programos kuratoriaus Antano Gailiaus, festivalis išskirtinis tuo, jog kalba apie dalykus, kurių įprastai nesame linkę minėti: „Dėl to ir „Pandoros skrynia?“. Prisipažinsiu, kai svarstėme šią temą, aš nebuvau linkęs po žodžiais „Pandoros skrynia“ padėti klausutuko, manau, jog po jų reiktų tris šauktukus padėti.”
A.Gailius programoje išskyrė susitikimą su žurnalistu, politikos komentatoriumi Konstantinu von Eggertu, istoriko Nerijaus Šepečio pranešimą „Auroros šešėlyje: Šimtas Rusijos revoliucijos metų“. Taip pat – susitikimą su garsia lenkų rašytoja Olga Tokarczuk.
Festivalio Muzikos programos koordinatorė Vytautė Markeliūnienė spaudos konferencijoje visų pirma pristatė koncertą „Spalio perversmo padariniai ir rusų kompozitorių kūryba“, kurio metu bus galima išgirsti tų autorių, kurių gyvenimo ir karjeros kelią pakeitė Spalio revoliucija, muziką: Aleksandro Galzunovo, Aleksandro Čerepnino, Alfredo Schnittkes kūrinius.
„Festivalyje girdėsime daug XX a. muzikos, kuri gal ir netapo klasika, tačiau tai nėra periferiniai kūriniai“, – sakė V.Markeliūnienė, pristatydama Arvo Pärto, Györgi Ligeti, Buhuslavo Martinu ir kitų kompozitorių kūrinius, skambėsiančius Thomo Manno festivalio koncertuose.
Kaip ir kasmet, įvyks ir užsakyto kūrinio premjera – Dianos Čemerytės kūrinys „Laiškai: Venecija-Nida“, kurio inspiracija tapo Thomo Manno romanas „Mirtis Venecijoje“, skambės festivalio pradžios koncerte.
Festivalyje bus galima įsigyti Manfredo Flügges knygą „Thomo Manno šeimos šimtmetis“ lietuvių kalba. Pasak jos vertėjos Kristinos Sprindžiūnaitės, Vokietijoje knygų apie Thomą Manną ir jo aplinką netrūksta, nors mums kartais ir atrodo kitaip.
„Th. Manno vaikai pranašavo, jog apie jų šeimą bus rašomos knygos, ir ta pranašystė išsipildė. Knygoje stengiamasi atskleisti tą mitą, pažiūrėti, kas už jo slypi, kodėl apie tai rašomos knygos“, – sakė K.Sprindžiūnaitė, atkreipdama dėmesį, jog knygoje vaizduojami tiek atskirų šeimos narių likimai, tiek istorinis kontekstas.
Festivalyje tradiciškai pristatoma ir filmų programa. Ryškiausias jos dalyvis – 1926 m. sukurtas, seniausias išlikęs ilgametražis animacinis filmas kino istorijoje, režisierės Lottes Reiniger darbas „Princo Achmedo nuotykiai“, kurį gyvai įgarsins vokiečių muzikas ir medijų menininkas Thomas Koneris.
Programoje taip pat bus galima išvysti filmus „Stefanas Cveigas: atsisveikinimas su Europa“, „Marija Kiuri“, „Moteris ir ledynas“, „Baltas kaspinas“.
Menų programoje L.Motuzienė išskyrė dvi parodas. Pirmoji, vyksianti Kuršių Nerijos istorijos muziejuje, pristatys Marianos Veriovkinos – ilgą laiką užmarštyje buvusios menininkės, vienos iš ekspresionizmo pradininkių Lietuvoje – kūrybą. Festivalio lankytojai raginami nepraleisti ir Nidos bendruomenės namuose įvyksiančios parodos „Nuostabiosios žemės erdvės“, kurioje bus pristatoma tapyba ir grafika iš kolekcininko Aleksandro Popovo rinkinių.
Thomo Manno festivalis Nidoje vyks liepos 15–22 dienomis.
