Pasak Thomo Mano kultūros centro direktorės Linos Motuzienės, ši citata iš Thomo Manno dienoraščių paaiškina festivalio mintį – didžiųjų epochų žlugimą ir naujos demokratijos susikūrimą.
Jai antrina ir poetas Antanas Gailius: „Nauja epocha reiškia, kad ką tik, po penkerių metų, baigėme karą. Šitie metai, tuo tarpu ir Lietuvai, – valstybės atkūrimo metai. Apie tai ir bus festivalis.“ Thomo Manno kultūros centro kuratorius taip pat atskleidė, kad ši renginių gausa yra ciklo apie Pirmąjį pasaulinį karą pabaiga.
Naujovė festivalyje, kaip teigė L.Motuzienė, – keturi rytai, kuriuos bus galima praleisti Kuršių Nerijos istorijos muziejuje. Čia su puodeliu kavos bus galima pasiklausyti Thomo Manno kūrybos.
Festivalyje, pasak A.Gailiaus, pranešėjai skaitys keturis pagrindinius pranešimus, pavyzdžiui, istorikas Alfonsas Eidintas – apie pirmuosius Lietuvos valstybės atstatymo planus ir jo alternatyvas.
Susitikime su profesore iš Vokietijos Dorothee Wierling, bus pasakojama apie trijų konkrečių asmenų išgyvenimus – žmonių reakcijas pasibaigus karui. Viena visuomenės dalis suserga depresija, kitą ima noras kurti naują tikrovę, o dar kita elgiasi pragmatiškai – prie tokių žmonių priskiriamas ir Thomas Mannas.
Tradiciškai viena diena bus skirta Nobelio premijos laureato bičiuliams – Vokietijos Thomo Manno draugijos prezidentas Hansas Wißkirchenas pasakos apie brolių Mannų santykius Veimaro Respublikoje.
Šiais metais ne tik Lietuva, bet ir Lenkija švenčia šimtmetį, todėl festivalis turės svečią iš Lenkijos – intelektualą Adamą Michniką. Jis padės palyginti politinę ir istorinę situacijas dabar ir prieš šimtą metų. Po pranešimo vyks diskusija apie aktualijas, ji vyks lenkų kalba, tačiau bus verčiama į lietuvių ir vokiečių kalbas.
Jau antrus metus vyks esė konkurso trijų geriausių kūrinių skaitymas. Jaunimas (18–26 m.) turėjo galimybę rašyti festivalio tema.
Susitikimą moderuos rašytojas Laurynas Katkus.
Muzikinė programa
Muzikologė Vytautė Morkeliūnienė teigia, kad „praėjusius trejus–ketverius metus muzikinėje programoje žvalgėmės po XX a. pradžios–karo metu parašytus ar jo inspiruotus – kūrinius. Šįmet programa labiausiai susikoncentruos į Lietuvos, Latvijos ir Estijos šimtmečio jubiliejus. Išgirsime daug jaunos kartos muzikų, tarp jų bus Latvijos ir Estijos atstovų“.
Ekspertė teigia, kad aštuoni koncertai susigrupuos į tris grupes: trys „forte“ – juose dalyvaus keletas ansamblių ar kelių šalių atstovai. Pavyzdžiui, čia diriguos Latvijos atstovas Normundas Šnė.
Trys „piano“ koncertai, kaip teigia V.Morkeliūnienė, – trys monologai arba trys fortepijono rečitaliai. Šiame cikle išgirsime trijų kartų pianistus. Vieną vakarą bus grojama Frederico Chopino muzika, kitą – Ludwigo van Beethoveno, o trečiąjį – Mikalojaus Konstantino Čiurlionio.
Dar vienas koncertas bus netiesioginė dedikacija Thomui Mannui. Atsižvelgiant į jo muzikinius interesus, bus atliekama Franzo Schuberto kamerinė muzika. Taip pat šiame koncerte susirinkusieji turės progą išgirsti Nidoje anuomet vešėjusio kompozitoriaus Guntherio Ramino kūrybą.
Šįmet programa labiausiai susikoncentruos į Lietuvos, Latvijos ir Estijos šimtmečio jubiliejus, – teigia Vytautė Morkeliūnienė
„Lietuviškos muzikos valanda“ – tradiciškai vykstantis koncertas, kurioje atliekama lietuvių autorių kompozicijos. Čia bus grojama ne populiariausi Osvaldo Balakausko, Broniaus Kutavičiaus ir Felikso Bajoro kūriniai.
Muzikologė prisimena O.Balakausko mintį: „Anksčiau su B.Kutavičiumi ir F.Bajoru buvome vienas kiemas, o dabar – trys vienkiemiai.“
Kino naktys
Detlefas Gericke pasakoja, jog visuomet labai smagu matyti muzikos programą, nes susitinka trys kartos tiek ant scenos, tiek auditorijoje. „Kine taip pat susitiks trys kartos“, – teigia jis.
Kino naktys bus pradedamos filmu „Beuysas“ – dokumentika apie vokiečių menininką, kuriam pirmajam Jungtinėse Amerikos valstijose buvo skirta paroda. Jis sukūrė instaliacijas iš odos ir riebalų, šie simboliai jį lydėjo visoje kūryboje.
Po filmo vyks diskusija, kurioje dalyvaus filmo režisierius Adres Veielis ir artima Beuyso draugė.
Nuo 2015 m. kiekvienais metais festivalis rodo vieną nebylų filmą. Šįkart paskutinis Friedricho Wilhelmo Murnau kūrinys – „Tabu“. Tai, kaip vokiečiai mėgsta įvardyti, – „siaubingai graži meilės istorija“, nes šio filmo siužetas vystosi kaip tragedija. Filmą gyvai įgarsins vokiečių muzikas Thomas Koneris bei lietuvis Vladas Dieninis.
Kaip ir kiekvienais metais, bendradarbiaujant su Lenkijos institutu Lietuvoje, bus rodomas lenkų filmas. Šio pavadinimas – „Veidas“.
Lietuviško filmo vakarui siūlomas Lietuvos ir Vokietijos bendras produktas – „Močiute, Guten Tag!“ Šį filmą taip pat pristatys viena iš režisierių – Vilma Samulionytė.
Šįmet minint Lietuvos ir kitų Baltijos valstybių šimtmetį, bus rodomas Chris Kraus filmas „Poetės dienoraščiai“. Šio filmo siužeto centre – meilės istorija, vykusi 1914–191 m. Režisierė turi baltiškų šaknų ir šiame filme tarsi atkurs savo šeimos istoriją.
Paskutinis filmas – „Tonis Erdmanas“. Jame pasakojama komiška istorija apie tėvo ir jo karjeristės dukros santykius. Šis kūrinys nominuotas „Oskarui“.
Thomo Manno festivalis Nidoje vyks liepos 14–21 dienomis.