Iš tolo matyti virš prekybinių palapinių iškilęs kone keturių metrų aukščio kryžius, apmuturiuotas Ukrainos veliavos spalvos audiniu. Priešais kryžių paguldytas tikras karstas – šiek tiek pradengtas, nelakuotas, aptrintas.
Menininkas E.Vaičiulis-Musė, paklaustas, ką reiškia ši neįprasta kompozicija, tik gūžtelėjo pečiais: „Atsigulkit ir suprasit kiekvienas savaip. Ką aš žinau, ką tai gali reikšti tau ar kitam.“
Pirma į galvą šovusi mintis gulėjusiems – jei nori kariauti, pagulėk karste, gal praeis.
Pirma dažniausiai į galvą šovusi mintis gulėjusiems – jei nori kariauti, pagulėk karste, gal praeis. Kai kurie neišdrįsta to padaryti, net jei kas užmokėtų.
Musė atidengia karstą. Dangtį paremia į kryžių ir išsitiesia karste. Po galva padėta skiedra, kad būtų patogiau. Tas karstas jau ne naujas. Tuo metu, kai iš prezidento posto buvo verčiamas Rolandas Paksas, E.Vaičiulis ant šio karsto buvo užrašęs „Seimas“. Dar galima įžvelgti dažų likučių.
Smalsiausius menininkas šiurpino savo atsakymais. Pasakojo, kad jaunystėje vertėsi kapų plėšikavimu, tai vieną karstą sau pasiliko. O pagulėti tikrame karste tokiems leisdavo už pinigus.
Ar dar ilgai šį karstą menininkas ketina turėti? „Gal ir pasilaidosiu jame, kas žino. Na ir kas kad nelakuotas, ne prabangus. Po žeme po kurio laiko iš visų karstų nieko nelieka. Viskas į dulkes pavirsta“, – filosofiškai atsakė E.Vaičiulis.
E.Vaičiulis-Musė garsėja savo namu, kurį jis visą nuo pamatų iki stogo apkalė įvairiausių dydžių puodais.