Vilniaus miesto savivaldybei komisija siūlo Reformatų parke vengti formuojamų (karpomų) krūmų, pavyzdžiui, skroblų gyvatvorių, „kaip šiai vietai nebūdingų ir neperspektyvių“.
„Vietoje to formuoti želdinių masyvus iš natūralių formų augalų (juoduogis šeivamedis, sodinis putinas, sausmedis, jazminas, lanksva ir panašiai), pirmenybę teikiant teritorijoje augančių medžių ir krūmų maksimaliam išsaugojimui“, – rašoma posėdžio protokole.
Komisija taip pat rekomenduoja atsisakyti projektu numatytų žaidimo zonos įrangos, fontano, kavinės, dalies takų tinklo, dalies gėlynų, automobilių aikštelės, tvoros, rakinamų vartų.
„Želdyno teritorija yra per maža darniai sutalpinti elementų ir funkcijų įvairovę, pasiūlytą projekte“, – dėsto Visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisija.
Anot jos, derėtų išsaugoti esamą promenadą ir remontuoti laiptuotas sieneles, jeigu tyrimai ar ekspertų išvados parodytų jų vertingumą.
„Siekiant kompromiso tarp projekto rengėjų ir projektu nepatenkintos visuomenės dalies, galima būtų svarstyti didžiųjų laiptų ir dalies struktūros, esančios prieš Evangelikų Reformatų Sinodo rūmų fasadą (ant jų stovėjo monumentas) pašalinimą, o likusias struktūras apželdinti vijokliais (pavyzdžiui, penkialapiais vynvyčiais) ir (arba) panaudoti papildomų suoliukų įrengimui“, – rašoma posėdžio protokole.
Su visomis komisijos rekomendacijomis galite susipažinti žemiau.
Visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos penktadienį vykusiame posėdyje dalyvavo pirmininkas Dainius Labeckis, sekretorė Milda Laužikaitė, nariai Andreas Byrne, Algis Davenis, Banga Grigaliūnaitė, Roma Vasyliūtė-Byrne, Laura Pačtauskaitė ir Jekaterina Lavrinec (įgaliota Prano Gudaičio).
Posėdį dėl Reformatų parko komisija organizavo atsižvelgusi į 13-kos visuomeninių organizacijų pasirašytą „Reikalavimą sustabdyti Reformatų parko projekto darbus“.
Pirmadienį Vilniaus miesto savivaldybė, sulaukusi daugiau nei 80 siūlymų dėl prieštaringai vertinamo Reformatų parko atnaujinimo projekto, pranešė atsižvelgsianti į Visuomeninės želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos rekomendacijas.
„Koreguojant takų tinklą ir kitus sprendinius, bus stengiamasi maksimaliai atsižvelgti į minėtos komisijos siūlymus ir maksimaliai sumažinti šalinamų brandžių medžių skaičių, išsaugoti vertingą ekosistemą“, – rašoma žiniasklaidai išplatintame pranešime.
Prieštaringai vertinamo Reformatų parko atnaujinimo plano autoriai –savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ ir architektė Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė. Su jų siūloma parko atnaujinimo idėja galite susipažinti čia.
Reformatų sodo atkūrimas ir sutvarkymas finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Šiam projektui skirta 1,7 mln. eurų struktūrinių fondų lėšų, 202,6 tūkst. eurų – valstybės biudžeto lėšų, savivaldybės lėšų dalis sudaro kiek daugiau nei 1 mln. eurų. Bendra projekto vertė – 2,02 mln. eurų.
Visuomeninės Želdynų ir želdinių apsaugos ir priežiūros komisijos rekomendacijos Vilniaus miesto savivaldybei ir Reformatų parko želdyno projekto rengėjams:
- atrenkant medžius genėjimui / šalinimui, formuojant želdinius, vadovautis Vilniaus m. savivaldybės prašymu 2018-08-21 atliktos medžių būklės apžiūros duomenimis ir jų pagrindu suformuluotomis Komisijos rekomendacijomis, taip pat siūlomos medžių būklės ekspertizės ir tyrimų išvadomis.
- rengiant / koreguojant želdyno tvarkybos projektą, sodinant naujus augalus, vengti formuojamų (karpomų) krūmų, pvz. skroblų gyvatvorių, kaip šiai vietai nebūdingų ir neperspektyvių. Vietoje to formuoti želdinių masyvus iš natūralių formų augalų (juoduogis šeivamedis, sodinis putinas, sausmedis, jazminas, lanksva ir pan.), pirmenybę teikiant teritorijoje augančių medžių ir krūmų maksimaliam išsaugojimui, taikant LR Želdynų įstatymo 22 str. principus, ypač jo 2 p.: „Želdynų ir želdinių tvarkymo metu turi būti išsaugoti esami gyvybingi perspektyvūs želdiniai“. Esama želdyno dendroflora šiuo atveju svarbi ir kaip gyvūnijos (visų pirma paukščių ir bestuburių) gyvenamoji terpė.
- rengiant / koreguojant želdyno tvarkybos projekto sprendinius, atsisakyti nebūtinų statinių ir įrangos elementų (tarp tokių patektų žaidimų zonos įranga, fontanas, kavinė, dalis takų tinklo, dalis gėlynų, automobilių aikštelės, tvoros, rakinami vartai). Želdyno teritorija yra per maža darniai sutalpinti elementų ir funkcijų įvairovę, pasiūlytą projekte. Atsižvelgiant į pagrindinės želdyno dalies istoriją ir memorialinę paskirtį, prasmingiau yra išlaikyti santykinį želdyno vientisumą, paprastumą ir rimtį. Reformatų parke vartai ir tvoros nerekomenduojamos, nes tai galimai neigiamai paveiktų laisvą prieigą pėstiesiems ir iš esmės naikintų vietos tranzitinę funkciją, svarbią urbanistiniu požiūriu.
- išsaugoti esamą promenadą ir remontuoti laiptuotas sieneles, jeigu tyrimai / ekspertų išvados parodytų jų vertingumą. Siekiant kompromiso tarp projekto rengėjų ir projektu nepatenkintos visuomenės dalies, galima būtų svarstyti didžiųjų laiptų ir dalies struktūros, esančios prieš Evangelikų Reformatų Sinodo rūmų fasadą (ant jų stovėjo monumentas) pašalinimą, o likusias struktūras apželdinti vijokliais (pvz. penkialapiais vynvyčiais ir kt.) ir / arba panaudoti papildomų suoliukų įrengimui. Tai svarbu ir gamtiniu požiūriu, kadangi keičiant visą reljefą, beveik neišvengiamai nukentės ir medžiai, ypač augantys netoli terasų kraštų.
- imtis skubių priemonių išsaugoti Sinodo rūmus (Kultūros vertybių registre: Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pastato, kitų objektų komplekso sinodo pastatas, un. kodas 27037). Saugoti medžius, šiuo metu iš dalies užstojančius Sinodo rūmų fasadą iš R pusės, kol nėra parengtas šių rūmų restauracijos ir aplinkos sutvarkymo projektas. Perspektyvoje būtina harmoningai integruoti šių rūmų erdvę į parką.
- formuojant centrinę parko (sodo) erdvę, atsižvelgti į jos istoriją ir aplinkinių pastatų architektūrą (siūloma tiesmuka vizualinė jungtis tarp Sinodo rūmų ir bažnyčios neturi istorinio pagrindo). Tuo pačiu taisyti paminklo Reformacijai architektūrinės dalies trūkumus.
- atkreiptinas dėmesys, kad želdyno dalį, kurioje vyrauja gana tankiai susodinti, neretai stelbiantys vienas kitą medžiai (želdinių tvarkybos plane „zona 4“), galima formuoti ir netaikant drastiškų insoliacijos priemonių. Šešėlis parko estetikoje nėra savaiminis trūkumas, o lajų defoliaciją ir žalumos stygių apatiniame arde galima kompensuoti, įveisiant pavėsiui pakančių augalų, ypač vijoklių (pvz., gebenių). Klimato kaita ir kiti veiksniai, sunkinantys naujų augalų adaptaciją ir augimo perspektyvas, aktualizuoja brandžių medžių išsaugijimo priemonių panaudojimą kaip želdynų tvarkybos prioritetą.
- projektuojamas takų trasas koreguoti atsižvelgiant į medžių šaknyną, jų įrengimui naudoti vandeniui pralaidžias porėtas dangas, vengti naujų betono trinkelių, plytelių ar kitų nepralaidžių medžiagų.
- inicijuoti įvairiapusiškus, profesionalius želdyno tyrimus (istorinius, botaninius, archeologinius, menotyrinius, urbanistinius) bei nepriklausomą teritorijos želdinių ekspertizę. Remiantis šiais tyrimais, identifikuoti ir įvertinti esamos padėties vertingus elementus, ryšius, savybes, kuriuos išlaikant, parkas galėtų būti toliau vystomas. Pagarba istoriškai ir gamtiškai susiklosčiusiai situacijai, vietos dvasios išsaugojimas ir tęstinumas yra būtinos sąlygos, siekiant kokybiško rezultato.
- užtikrinti nuolatinę ilgalaikę želdyno priežiūrą, apskaičiuojant tokios priežiūros kaštus bei paskiriant asmenis ar įmones, kurie ją palaikytų deramame lygyje. Prižiūrint želdyną, skatintinas ir vietos bendruomenės (nuolatinių parko lankytojų – potencialių savanorių) įsitraukimas. Tikėtina, jog tai taptų iš esmės neįmanoma, jeigu parko projekto sprendiniai būtų sukurti šiems žmonėms nedalyvaujant ar juolab jų nepaisant.
- atsižvelgti į gautą „Reikalavimą sustabdyti Reformatų parko projekto darbus“, tuo pačiu atsižvelgti į suinteresuotos visuomenės nuomonę, išreikštą apklausose ir į specialistų pateiktas pastabas, prioritetą teikiant arboristų, botanikų, menininkų, dailės ir architektūros istorikų, kraštovaizdžio architektų, paveldosaugos ekspertų pastaboms, vietos gyventojų bei Evangelikų Reformatų Bažnyčios nuomonei.
- esant poreikiui, kreiptis atskiru raštu į atsakingas institucijas.
- prašyti Želdynų poskyrio ir kitų Vilniaus m. savivaldybės administracijos padalinių pradėti teikti medžiagą vertinti komisijai kuo ankstyvesnėje želdynų / želdinių tvarkybos projektinių pasiūlymų rengimo stadijoje (geriausia, projektinių užduočių formavimo stadijoje). Taip būtų bent iš dalies minimizuota įtampų tarp savivaldybės ir visuomenės grupių rizika.
