Pirmą kartą Lietuvoje 2008 metų rudenį publikai pristatytos Monteverdi operos sulaukė didžiulio publikos ir profesionalių operos meno vertintojų susidomėjimo. Unikalios kūrybinės komandos: režisieriaus G.Varno, dailininkės J.Skuratovos, muzikinės dalies vadovo D.Stabinsko, solistų, aktorių, konsorto „Brevis“ dėka atsiskleidė ankstyvojo baroko muzikos genijaus C.Monteverdi operų esmė, išryškėjo pagrindinė energetinė linija, trapus, nuolat kintantis ir neišsemiamas grožis.
Sužavėti kritikai lietuviškus Monteverdi baroko operų pastatymus apibūdino „užburiančiu sapnu“, „lėlių ir žmonių dvikova“ arba „pritrenkiančiu pragaro sielų teatru“. Negailėjo palankių įvertinimų ir Maskvos kritikai, kuomet šių metų kovo mėnesį spektaklis buvo parodytas prestižiniame Rusijos teatro festivalyje „Auksinė kaukė“.
Lietuviško Monteverdi operų pastatymų muzika parengta ne remiantis naujai išleistomis moderniomis autoriaus partitūromis, o Bolonijos bibliotekoje saugomų partijų originalų kopijomis. Naują abiejų kūrinių redakciją papildo ir kita kūrybinės komandos idėja – pasitelkti lėles. Ji kilo remiantis žiniomis apie tuomet paplitusius keliaujančius teatrus, kurie atlikdavo kamerinius spektaklius su lėlėmis.
Pasak teatro kritikų, dailininkė J.Skuratova šiose operose tapo lygiaverte partnere, lėles pavertusi žmonėmis, o žmones – lėlėmis. Taigi, ekspresyvioji Monteverdi muzika čia išradingai susilieja su įvairiomis baroko formomis, lėlių teatro galimybėmis sukurdama nepakartojamą „pragaro sielų teatro“ iliuziją.
Už Monteverdžio madrigalinių operų pastatymą režisierius G.Varnas ir dailininkė J.Skuratova apdovanoti „Auksiniais scenos kryžiais“.
