Atminties spragos
Iki Antrojo pasaulinio karo mieste gyveno gana gausi žydų bendruomenė, bet šiandienos miestiečiai apie ją, ar apie mieste vis dar gyvenančius kaimynus žydus žino palyginus nedaug – neliko iki karo veikusių sinagogų, primiršti žymūs iš uostamiesčio kilę žydai. „Manau kad Klaipėdoje žydiška istorija pristatyta labai mažai – kalbama apie Vilniaus, Kauno ar Šiaulių žydus, o Klaipėda kaip kokia svetimšalė. Tai iš dalies pateisinama tuo, kad Lietuvai įvykdžius nacistinės Vokietijos ultimatumą ir atidavus Klaipėdos kraštą Vokietijai žydai iš jo traukėsi į Vilnių, Kauną, Šiaulius ir kitus miestus bei miestelius“, – apie spragas miesto atmintyje kalbėjo Klaipėdos žydų bendruomenės vadovas Feliksas Puzemskis.
Anot jo, šio miesto prieškario žydų bendruomenė buvo savita, „žydų gyvenimas Klaipėdoje buvo labiau europietiškas ir jų ekonominė situacija buvo geresnė. Per Klaipėdą ėjo parama Lietuvos ir carinės Rusijos žydams“.
2016 m. pirmąją ekskursiją žydų gyvenimo pėdsakais Klaipėdoje sukūrusi gidė, turistinių maršrutų kūrėja Laurencija Budrytė-Ausiejienė pritarė žydų bendruomenės vadovui, kad miestiečiams žydiški Klaipėdos istorijos puslapiai dažnai yra menkai pažįstami, „nepaisant to, kad jau yra parengtų virtualių maršrutų ar kad Klaipėda yra ir Lietuvos žydų kultūros kelio dalis, taip pat tiek miestiečiai, tiek ir miesto svečiai jau nuo 2016 m. kviečiami į ekskursijas po Klaipėdos senamiestį žydų paveldo tema – Klaipėdos žydų istorija, mano nuomone, didžiajai daliai miesto gyventojų yra visiškai nepažįstama.
Ekskursijų dalyviai lieka be galo nustebę sužinoję, kad Klaipėdoje gyveno žydai, čia veikė sinagogos, žydų mokykla, ligoninė, įvairios įstaigos ir kad nors žydų procentaliai čia buvo gerokai mažiau, nei kituose Lietuvos miestuose, jų indėlis į uostamiesčio raidą itin ryškus“
Festivaliu siekiama užpildyti šias su laiku atsiradusias atminties spragas ir skatinti geriau pažinti kaimynus žydus. Pernai surengusi žydų kultūros dienas šio festivalio organizatorė Rūta Jakštonienė sulaukė didelio lankytojų susidomėjimo bei palaikymo, užsimezgė eilė naujų kontaktų, tad buvo akivaizdu, kad renginys nebus vienkartinis, „Klaipėdoje tikrai yra ką prisiminti. Čia gyveno žydai, jie dirbo, būrėsi į pačias įvairiausias sporto, kūrybines ir kt. organizacijas. Man tai pasirodė įdomu, pamaniau, kad tai gali būti įdomu ir kitiems“, – paskatą auginti ir plėsti žydų kultūros dienas įvardijo R. Jakštonienė.
Platus renginių pasirinkimas
Šiemet festivalis patenka į Klaipėdos miesto 770 gimtadienio renginių gretas. Festivalio programa labai plati, joje – kino filmai, parodos, koncertai, ekskursijos, paskaitos – net komiksų dirbtuvės. „Mūsų tikslas – pristatyti žydų kultūrą kuo plačiau. Jau pastebėjau, kad žmones labai domina žydų visuomenės religinės tradicijos gal, daug kam nežinomi žydų tautos papročiai, neragauti tradiciniai žydų patiekalai, niekada negirdėta jidiš ar hebrajų kalba – visa šitai norisi parodyti. Svarbu, kad žydų kultūra festivalyje būtų reprezentuojama profesionaliai, tad dalyvius atrenkame labai atidžiai. Atvykstantys lektoriai, kūrybinių dirbtuvių bei paskaitų vedėjai yra savo srities žinovai“, – pasakojo festivalio organizatorė.
Artimiausias renginys vyks jau rugsėjo 15 d. Bus atidaroma meno pasaulyje gerai žinomo, iš Vilniaus kilusio ir vaikystėje Holokaustą pergyvenusio dailininko Samuelio Bako litografijos kūrinių paroda „Alegorijos“. Šio žymaus menininko kūriniai Klaipėdoje eksponuojami pirmą kartą. Darbus laikinai ekspozicijai skolina Vilniaus Gaono Žydų istorijos muziejus.
Festivalio lankytojų taip pat laukia dvi filmų peržiūros – rugsėjo 16 d. Amichai Greenberg režisuota drama „Testamentas“ (2017 m., Izraelis) ir rugsėjo 22 d. Arik Lubetzki bei Matti Harari režisuota romantinė komedija „Obuoliai iš dykumos“ (2014m., Lenkija ir Izraelis). Abu filmai bus rodomi hebrajų kalba su lietuviškais subtitrais. Rugsėjo 23 d. vyks Lenkijos štetluose sukurtų dainų koncertas, dainos bus atliekamos trimis žydų tautos kalbomis: jidiš, hebrajų, ir ladino. Rugsėjo 24 d. miestiečiai kviečiami į garsinį pasivaikščiojimą buvusių Klaipėdos sinagogų pėdsakais kartu su garso menininku Rochus Aust ir jo vadovaujama muzikos grupė „RE-LOAD FUTURA“. Kita ekskursija vyks spalio 1d., jos metu gidė L. Budrytė-Ausiejienė kvies tyrinėti žydų istorijos pėdsakus Klaipėdos naujamiestyje ir skanauti tradicinius beigelius.
Programoje netrūks paskaitų ir diskusijų. Apie žydes rašytojas ir jų palikimą XX a. literatūroje pasakos šią temą tyrinėjanti viešnia iš Švedijos habilituota mokslų daktarė Urszula Chovaniec, rašytojas iš Izraelio Iddo Gefen pasakos apie šiuolaikinę literatūrą Izraelyje. Istorikas, Klaipėdos universiteto mokslų daktaras Hektoras Vitkus supažindins su Klaipėdoje veikusia ir plačiau Prūsijoje žinota Žydų istorijos ir literatūros draugija. Šolomo Aleichemo gimnazijos Vilniuje mokytojas Algis Davidavičius pasakos apie tradicinį žydų kostiumą, o jo kolegė, tos pačios gimnazijos šokių būrelio „Simcha“ vadovė Natalja Rapoport praves tradicinių žydų šokių pamoką. Žinoma komiksų kūrėja, vertėja, žydų istorijos tyrėja- Miglė Anušauskaitė surengs dirbtuves vyresnių klasių mokiniams, jų metu dalinsis kaip savo laiku Klaipėdoje gyvenusių žydų istorijas pasakoti vizualiai, t. y. kuriant komiksus. Festivalio baigiamasis renginys- koncertas „Auksinė Jeruzalė.“ Koncerto metu dainas hebrajų ir jidiš kalba atliks klaipėdietė Olga Šardt-Žorova, jai akomponuos Saulius Šaučiulis ir Rima Tamo.
Klaipėdietiški atradimai
Festivalis „Šalom visuos kraštuos“ žydų kultūrą ir istoriją pristato plačiai, tačiau programoje itin svarbūs grynai su Klaipėda susiję renginiai. Jie reikšmingi siekiant pažinti žydų tautybės miestiečių indėlį į šio miesto gyvenimo raidą. „Mieste nėra daug žydiško paveldo ženklų, deja, bet neišlikusi nei viena iki Antrojo pasaulinio karo čia veikusi sinagoga. Miesto bombardavimas, po karo sekę jo valymo darbai ir brutalus elgesys su memorialiniais paminklais neaplenkė ir žydų bendruomenės. Pavyzdžiui, buvusių žydų kapinių vietoje sovietmečiu buvo įkurta radijo trikdžių stotis, ten buvusių galingų antenų pamatams panaudoti suskaldyti antkapiai“, – istorinę skriaudą minėjo L. Budrytė-Ausiejienė. Ji pasakojo, kad tik pradėjusi kurti ekskursiją apie žydų paveldą naujai pamatė įvairias miesto erdves, „pavyko išsiaiškinti, kur ir kada veikė pramoninės gintaro kasybos verslo pradininkų biuras, kur buvo jaunųjų sionistų centras, paaiškėjo, kad daugeliui klaipėdiečių žinomos „Žaliosios vaistinės“ įkūrėjas buvo taip pat žydas. Kai kurios žinomos, kasdien praeinamos vietos ir pastatai įgavo visai kitokią prasmę, sužinojus jų žydišką arba daugiakultūrę istoriją“, – pasakojo pašnekovė.
F. Puzemskis sakė pastebėjęs, kad pastaruosius kelis metus susidomėjimas žydiška miesto praeitimi yra kiek padidėjęs, tačiau netrūksta diskusijų, kas atsakingas už atminties saugojimą, „netrūksta manančių, kad įamžinti žydų istoriją yra žydų reikalas, bet žydai rūpinasi tradicijų perdavimu savo vaikams, o miesto istoriją turi puoselėti to miesto visuomenė. Nuo Klaipėdos inteligentijos priklauso ar norime ateities kartoms perduoti pilną ar iškarpytą miesto istoriją, – kalbėjo miesto žydų bendruomenės vadovas. Festivalį jis mato kaip puikią progą miestiečiams ir miesto svečiams susipažinti su žydų paveldu, kultūra, tradicijomis, bet svarbiausia, pasak jo, geresnis savo šiandienių kaimynų žydų pažinimas, naujos draugystės ir naujos idėjos.
Svarbių žmonių gimtinė
„Per paskutinį dešimtmetį Klaipėdoje atsirado net keturios atminimo lentos svarbiems čia gyvenusiems žydų tautybės asmenims. Dvi iš jų galime matyti ant Grįžgatvio g. buvusios ir atstatytos žydų mokyklos pastato sienos. Viena skirta rabinui Isaac Rülf, antroji – jo mokiniui David Wolffsohn, kitos dvi – naujamiestyje, žurnalistui Rudolph Valsonok, knygos „Klaipėdos problema“ autoriui ir verslininkui Nathan Nafthal.“, – vardijo į Klaipėdos atminį jau grįžusius vardus L. Budrytė-Ausiejienė. Pavyzdžiui, D. Wolffsohn yra Izraelio vėliavos ir valiutos pavadinimo autorius, miestui garbė prisiminti savo gatvėmis vaikščiojus tokias asmenybes.
Šiemet vykstančio festivalio metu bus galima plačiau pažinti dar vieną ryškų klaipėdietį žydą visuomenės veikėją, Leon Scheinhaus (1865–1935 m.), kuris 1896 m. mieste įkūrė Žydų istorijos ir literatūros draugiją ir jai vadovavo. Pirklys, mecenatas ir talentingas literatas prisidėjo prie to, kad Klaipėda formuotųsi ir kaip kultūrinio gyvenimo židinys. Tokių primirštų žmonių, pasižymėjusių ir reikšmingai prisidėjusių prie miesto gyvybingumo – ne vienas.
„Šiame festivalyje labai svarbus edukacinis aspektas, man rūpi pagarsinti mažiau žinomus vardus, paliesti ne dažnai sutinkamas temas. Pavyzdžiui, ar daug mūsų žino apie žydes rašytojas, kovojusias už savo vietą vyriškame literatūros pasaulyje. Be to, dažnai žydų kultūra romantizuojama– štetlas, sinagoga, „Smuikininkas ant stogo“, klezmeriai ir panašiai. Toks žydų tautos kultūros, kuri yra unikali, be galo įdomi, įvairi, turinti labai senas tradicijas, supaprastintas suvokimas tik prisideda prie stereotipų apie žydų visuomenę gyvavimo“, – kalbėjo R. Jakštonienė.
Pasak žydų kultūros festivalio organizatorės, vienas esminių festivalio tikslų – prisidėti prie visuomenės, atsikračiusios jos narius ribojančių stereotipų ugdymo, prie visuomenės nebijančios priimti „kitą“ be išankstinių ištisas kartas klaidinančių nusistatymų kūrimo.
„Į festivalį atvyksta įdomūs dalyviai, netrūks renginių patiems įvairiausiems skoniams. Kviečiame juose lankytis, pažinti ne tik savo kaimynus žydus, bet ir savo miesto istoriją. Būkime skirtingi, nes kažin ar būtų įdomu būti pasaulyje, kuriame visi yra vienodi, bendraukim ir beigelius ragaukime kartu“ – į žydų kultūrai skirtų renginių maratoną kvietė festivalio „Šalom visuos kraštuos“ sumanytoja ir vadovė R. Jakštonienė.