Šiuos klausimus kelia 81-ąjį Lietuvos nacionalinio dramos teatro (LNDT) sezoną kitą savaitę atversiantis Lukaszo Twarkowskio spektaklis „Respublika“. Lietuvos žiūrovams jau pažįstamas, prieš kelerius metus LNDT spektaklį „Lokis“ pristatęs režisierius šįkart kvies į netradicinę erdvę, Vilniaus kino klasterį, kur žiūrovai galerinę erdvę primenančioje scenografijoje ir vaizdo projekcijose turės galimybę išgyventi šešių valandų trukmės teatrinę patirtį.
Patirtis ir jautrusis pasakotojas
Trečiadienį vykusioje spaudos konferencijoje L.Twarkowskis ne kartą minėjo žodį „patirtis“. Anot jo, į 2025-uosius nukelianti „Respublika“ yra bandymas atrasti naujas, daug apimančias patirtis, išryškinti netikėtus pasakojimo būdus.
„Spektaklį sudaro trys dalys. Pirmoji dalis – tarsi ekspozicija, kur žiūrovai turės galimybę pamatyti „Respublikos“ konstrukciją. Antroji dalis – instaliacija ir performansas. O trečioji – tiesiog reivas“, – sakė režisierius.
Projekto dramaturgė Joanna Bednarczyk teigė, jog, prieš kelis mėnesius sulaukus siūlymo parengti spektaklio dramaturgiją, ji turėjo peržiūrėti visą ankstesniais etapais filmuotą medžiagą.
„Turiu pasakyti, kad nesulaukiau daug siūlymų iš Lukaszo dėl dramaturgijos turinio. Turėjau visišką laisvę. Nusprendžiau dramaturgijoje išryškinti svarbiausias temas man pačiai. <...> Rašydama šį scenarijų norėjau ne tik apibūdinti dabartinę situaciją, bet ir paliesti ateities žmonių santykius“, – kalbėjo J.Bednarczyk.
Dramaturgė prisiminė ir Nobelio literatūros premijos laureatės Olgos Tokarczuk paskaitą, kurioje ji kalbėjo apie meno poreikį ir jautrųjį pasakotoją, – rašydama spektaklio dramaturgiją J.Bednarczyk taip pat teigė besistengusi būti jautri ir dėmesinga.
Pasiruošimas reivinant miške
Projektas reikalavo išskirtinio pasiruošimo. Palikę savo artimuosius, aktoriai ne vieną savaitę praleido miško viduryje, kur, anot kūrybinės komandos, nebuvo jokių taisyklių.
„Šis projektas nuo pat pradžių buvo eksperimentas. Atrodė svarbu išvykti į mišką, kur praleidome kelias savaites. Norėjome pasižiūrėti, kas nutiks, jei neturėsime jokių taisyklių ir nebūsime verčiami nieko daryti“, – kalbėjo režisierius.
Jam antrino aktorius Janas Dravnelis: „Kadangi šis spektaklis yra apie patirtį, iš pradžių mes patys turėjome kažką patirti.“
„Respublikos“ aktorių patirtys šiuo laikotarpiu buvo skirtingos. Vieni pasakoja, kad diena susimaišė su naktimi – reivinant naktį, pusryčiai įvykdavo tik ketvirtą valandą popiet. Kiti – kad taisyklių, hierarchijos ir grafiko atsisakymas skamba puikiai tol, kol po kelių dienų, įpratęs jausti stresą dėl vieno ar kito deadline’o, nieko neveikdamas pradedi jaustis kažkaip nepatogiai.
Diana Anevičiūtė pasakoja prie grupės prisijungusi kiek vėliau: „Man yra virš 50 metų, bet aš neturiu savo namų. Visada, atrodo, stengiausi, bet neturėjau galimybės įsigyti savo namų. Mano atlyginimas visada toks mažas, kad bankas niekada neduodavo paskolos. Neturint savo namų, prisijungti prie grupės man buvo labai paprasta.
Sovietiniais laikais buvo absurdiška atmosfera. Mes užsileisdavom muziką ir šokdami bandydavome visos tos bjaurasties atsikratyti, nes iš tikrųjų net nebuvo minties, kad kažkas pasikeis, kad ateis laisvė, nepriklausomybė. Ir dabar matau, kad žmonės šiam pasauly jaučiasi nesaugiai. Vienintelis būdas kažkaip užsimiršti yra įpulti į ritmą.“
Antrindamas D.Anevičiūtei režisierius teigė, jog šiandienos Lenkijoje gyvenimas primena panašų absurdą: „Šis projektas kartu yra ir atsakymas tam, kas vyksta šalyje.“
Anksčiau elektroninės muzikos nesiklausęs Algirdas Dainavičius neslėpė, jog pakliuvęs į aplinką, kur ji skamba nuolat, pirmomis dienomis jautėsi nejaukiai: „Iš pradžių man buvo šokas ir nuo pirmos dienos nėriau į sau pažįstamą aplinką – čiupau kibirus ir pabėgau į mišką grybauti. Aišku, buvo prisivertimo, bandžiau suprasti, įsijungti. Bet po kurio laiko „pramuša“, – pasakoja projekto metu didžėjavimą išbandęs ir pamėgęs aktorius.
Beje, visa spektaklyje skambanti muzika yra originalios Bogumiło Misalos kompozicijos.
Iš spektaklio buvo atleistas pirmasis dramaturgas
Kaip 15min rašė anksčiau, nors lenkų dramaturgas Marcinas Cecko turėjo kurti dramaturgiją „Respublikai“, kontraktas su juo buvo nutrauktas. LNDT teigia, jog taip nutiko, nes dramaturgas nesilaikė pjesės pateikimo terminų, tačiau M.Cecko savo ruožtu tvirtina, kad terminų nebuvo įmanoma laikytis dėl nuolat besikeičiančios režisieriaus vizijos.
Spaudos konferencijoje paklaustas, kaip vertina šiuos M.Cecko teiginius, L.Twarkowskis sakė: „Kaip matome šiandien, parašyti dramaturgiją buvo įmanoma.“
Tiesa, plačiau komentuoti situacijos jis nenorėjo ir teigė, kad viską jau išsakė savo „Facebook“ paskyroje.
15min primena, jog už atliktą darbą M.Cecko gavo 20 proc. honoraro – su tokiu savo darbo įvertinimu dramaturgas nesutiko.
Premjera – jau rugsėjį
Nors galutinis Miuncheno Kammerspiele teatro koprodiusuojamo projekto biudžetas dar nežinomas, iš skirtingų Lietuvos bei užsienio šaltinių jam buvo skirta 161 000 eurų siekianti finansinė parama.
Spektaklio premjera įvyks rugsėjo 3–5 dienomis Vilniaus kino klasteryje, rugsėjo 5 d. specialius bilietus įsigiję žiūrovai spektaklį galės stebėti gyvai transliuojamą internetu.
