„Kiekviename festivalyje pastebimi ir įvertinami vis kiti aktoriai. Šį kartą – tai Agnieška. Pradžioje ji gal kiek bijojo šio vaidmenis – visgi, tai vienas esminių moteriškų vaidmenų XX amžiaus teatre. Ką ji dabar daro scenoje – tai yra fantastiška. Todėl labai džiaugiuosi, jog ji buvo įvertinta Rijekoje. Agnieška yra Vytauto Anužio mokinė – jis paruošė tikrą perlą lietuviškai teatro scenai. Ji yra labai įvairiapusiška. Beje, Agnieška dabar vaidina Džuljetą „Romeo ir Džuljetoje“, kurioje pakeitė Rasą Samuolytę – kas žino Rasą, tie supranta, jog tai beveik neįmanoma, tačiau Agnieškai tai pavyko. Ninos vaidmuo, ypač finalinė scena, su kuria ilgą laiką niekaip negalėjome susitvarkyti, tapo stipriausia spektaklio scena. Didele dalimi tai nutiko dėka Agnieškos darbo, jos atsidavimo, nuolatinio brendimo“, – jaunos aktorės sėkme džiaugiasi O. Koršunovas.
„Žuvėdros“ aktoriai Nelė Savičenko ir Martynas Nedzinskas yra apdovanoti Auksiniais scenos kryžiais. Martynui taip pat atiteko Torunės festivalio Lenkijoje geriausio jaunojo menininko prizas. Pastarąjame festivalyje geriausia aktore išrinkta Rasa Samuolytė.
Sėkmė lydi ne tik aktorinius „Žuvėdros“ darbus. Torunėje O. Koršunovui atiteko geriausio režisieriaus prizas, o visai spektaklio komandai – festivalio kritikų prizas ir trečioji festivalio premija. „Žuvėdra“ taip pat yra laimėjusi įnoringų Sankt Peterburgo kritikų prizą, įteiką festivalio „Baltic House“ metu.
„Man pačiam labai įdomu kaip bręsta šis spektaklis. Buvo nuskintas tikrai geras vynuogių derlius. „Žuvėdra“, kaip geras vynas, įgauna vis įmantresnių skonio spalvų. Nuo pat pradžių rodomas be premjeros, kaip visiškai jaunas žalias vynas, su kiekvienu spektakliu įgaudavo vis daugiau atspalvių. Mes nuolatos dirbome ties juo, nepaliaudami repetavome. Daug davė tai, jog išdrįsome jį rodyti žiūrovams dar iki premjeros – patys žiūrovai prisidėjo prie jo brandinimo proceso. Vėliau įvyko oficiali premjera, tačiau darbas nesibaigė – tai yra spektaklis, kuris nuolatos repetuojamas“, – pasakoja „Žuvėdros“ režisierius.
Pasak režisieriaus, kiekvienas spektaklis Lietuvoje ar užsienyje, kiekvienas susitikimas su vis kitais žiūrovais, kiekviena išgirsta nuomonė – tarsi dar vienas laiptelis aukštyn, dėka kurio „Žuvėdra“ kiekvieną kartą yra vis kitokia. Vos per trejus gyvavimo metus spektaklis jau pristatytas tokiose scenose, kaip prestižinė Venecijos bienalė ar pagrindiniai festivaliai Lenkijoje, Rusijoje, Baltarusijoje, Ispanijoje, Rumunijoje, Prancūzijoje, Belgijoje, Bosnijoje ir Hercegovinoje.
„Kiekvienas kartas jį tarsi kilsteli vis aukščiau. Žinoma, prie to prisideda aktyvios gastrolės užsienyje, ten vykstantys susitikimai su kritikais ir žiūrovais, pasirodančios recenzijos. „Žuvėdra“ gyvena ypatingą gyvenimą. Matau itin didelį skirtumą tarp to, kas buvo pradžioje ir to, ką aktoriai dabar daro scenoje. Jie kuria net ne vaidmenis ar charakterius, o plataus diapazono žmogiškąjį peizažą“, – teigia O. Koršunovas.
Intensyvų OKT/Vilniaus miesto teatro gastrolių sezoną tęs spektaklio „Vestuvės“ gastrolės Sankt Peterburge (Rusija) bei „Hamleto” pristatymas dvejuose Ispanijos miestuose – Madride ir Ribadavijoje. Rudenį „Žuvėdros“ trupės lauks gastrolės Gdanske (Lenkija) ir tolima kelionė į Wuzhen’o festivalį Kinjoje.
Intensyvėjant gastrolėms užsienyje, teatras neužmiršta ir publikos Vilniuje. Jau šį antradienį, gegužės 16 d. žiūrovų lauks naujausia O. Koršunovo premjera, kurioje režisierius kartu su aktoriumi Eimantu Pakalka mėgins rasti atsakymus į Nikolajaus Gogolio apysakoje „Pamišėlio užrašai“ keliamus klausimus.
