„Teatro „Šatil“ atgimimas be jokios abejonės teigiamai įtakos ir visos Lietuvos kultūros lygį bendrąja prasme. Spektaklyje „Mamytės“ gvildenama tema neturėtų palikti Vilniaus gyventojų abejingų todėl aš kviečiu jūs apsilankyti premjeroje ir esu tikras, kad nepasigailėsite“, - teigia Klaipėdos žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis.
Ši pjesė ne apie politiką - ji apie meilę. Apie begalinę motinų meilę savo sūnums. Apie didelę sūnų meilę savo mamytėms. Apie draugystę, apie užuojautą, apie tai, kad jeigu kam ir lemta sustabdyti karą, tai tik moterims, motinoms, nes jos negali laidoti savo vaikų. Pjesė apie tai, kaip išgyventi ir išlikti žmonėmis, kaip nenusiristi iki buitinio nacionalizmo, kaip pakilti virš neapykantos ir pamatyti Šviesą netgi ten, kur jos beveik neliko.
Įvykiai klostosi dabartiniu metu, Ukrainoje, kur vyksta pats tikriausias karas ir viskas susipynė šiame sūkuryje: skausmas, baimė, meilė, prisirišimas. Bombardavimo metu trys moterys, trys draugės, sėdi sename rūsyje. Tai ukrainietė Oksana, rusė Nataša ir žydė Sonia. Jos kartu užaugo vienoje gatvėje, buvo neatskiriamos draugės, užaugino savo sūnus, tačiau 2014 metais prasidėjo karas ir viskas apsivertė aukštyn kojom. Miestelis, kuriame gyveno draugės, atsidūrė karo veiksmų zonoje. Apšaudymų metu jos slėpėsi sename, bet tvirtame, dar Oksanos senelio statytame rūsyje. Rūsys buvo pritaikytas kurį laiką gyventi. Prasidėjus karui neišskiriamos draugės pradėjo pyktis, nes Saško, Oksanos sūnus, užsirašė tarnauti į Ukrainos kariuomenę, o Natašos sūnus perėjo į kitą barikadų pusę.
Ko gero, trys draugės taip ir liktų priešėmis, jeigu ne meilė viena kitai, kartu užaugintiems vaikams ir Tėvynei. Ukraina — jų bendra Tėvynė ir tai, kas ten dabar vyksta, baisu ir nelabai suprantama paprastiems žmonėms, mamytėms, kurios savo vaikus augino, auklėjo, tikėdamosios ramios senatvės, o dabar yra priverstos juos atiduoti karui. Ir širdį skauda kiekvienai iš mamų vienodai, kaip sako Sonia: ̤„Tai juk mūsų berniukai, mūsų sūnūs, tavo vaikai, Viešpatie! Apgink ir pasigailėk! Tegul jų rankos sudreba, kai ginklus vienas į kitą nukreips...”
Ir labai simboliška, kad pirmasis klaipėdiečių pasirodymas sostinėje įvyks “Lėlės” teatre Arklių g. 5, pastate, kuris užima išskirtinę vietą Lietuvos žydų istorijoje. Jis tiesiogiai susijęs su Lietuvos Holokausto siaubu ir tragedijomis. Antrojo pasaulinio karo metu žydų teatras buvo Vilniaus geto teritorijoje ir čia veikė iki 1943 m. Simboliška, kad po daugybės metų teatro scenoje, kuri tapo nematomu liudijimu apie tragiškiausius Lietuvos istorijos įvykius, žydų kultūra vėl atgaivinama ir pristatoma visuomenei.
Spektaklis vyks vasario 24 d. (sekmadienį) 18:30 Vilniaus teatre „Lėlė“ ( Arklių g.5)
Režisierius Nerijus Gedminas
Vaidmenis atlieka:
Sonia – Maja Tarachovskaja,
Natalija – Jelena Kogan,
Oksana – Irina Aleksejenko.
Scenografija – Ilja Kogan.
Bilietus galite įsigyti čia.
