2018 10 02 /11:45

Auditoriai: neaišku, kokią vertę kuria skirtingos scenos meno įstaigos

Nacionalinių ir valstybinių teatrų ir koncertinių įstaigų finansavimas nėra susietas su jų veiklos rezultatais, iki 2018 metų nebuvo keliami konkretūs atskiri reikalavimai nacionaliniams teatrams ir koncertinėms įstaigoms, paskelbė Valstybės kontrolė, atlikusi auditą „Ar užtikrinama efektyvi teatrų ir koncertinių įstaigų veikla?“.
Miuziklo akimirkos
Miuziklas / Eriko Ovčarenko / BNS nuotr.

„Kultūros įstaigos – ypač svarbus visuomenės raidos veiksnys. Kaip tai įrodyti? Turime surasti būdų, kaip kultūros įstaigų veiklą išmatuoti. Finansavimas meno įstaigoms skiriamas iš valstybės biudžeto tam, kad jos kurtų pridėtinę vertę visuomenei. Turime skirtingus nacionalinius, valstybinius, savivaldybių ir kitus teatrus bei koncertines įstaigas, tačiau neaišku, kuo skiriasi jų kuriama pridėtinė vertė ir jiems keliami tikslai“, – pranešime žiniasklaidai cituojama Valstybės kontrolės Visuomenės gerovės audito departamento direktoriaus pavaduotoja Lina Balėnaitė.

Turime surasti būdų, kaip kultūros įstaigų veiklą išmatuoti.

Neaišku, ar lėšos naudojamos efektyviausiai

Auditas atskleidžia, kad Kultūros ministerija savo valdymo srities teatrų ir koncertinių įstaigų (20) efektyvumo audituojamuoju laikotarpiu (2014–2017 metais) nevertino. Įstaigoms nustatyti kiekybiniai veiklos vertinimo rodikliai, tačiau kokybinių veiklos rodiklių esą nėra pakankamai.

„Kiekybiniai profesionaliojo scenos meno įstaigų rodikliai nerodo nuoseklaus jų veiklos gerėjimo: tik 40 proc. įstaigų kasmet rengė pasirodymus užsienyje, 7 įstaigų (iš 20) uždirbamų lėšų dalis siekė 30 proc. joms skirto finansavimo, tik 2 teatrai iš 13 surengė daugiau negu 50 edukacinių renginių ir nė viena koncertinė įstaiga nepasiekė šio kriterijaus“, – rašoma Valstybės kontrolės svetainėje.

D.Matvejevo nuotr./Spektaklis „Laimės respublika“
D.Matvejevo nuotr./Spektaklis „Laimės respublika“

Audito rezultatai rodo, kad profesionaliojo scenos meno įstaigų, išlaikomų iš valstybės biudžeto, tinklas iš esmės nesikeičia jau daugelį metų, o kultūros politika šalyje formuojama neturint visos svarbios informacijos apie visų įstaigų veiklos rezultatus. Tokiu atveju esą nėra pagrįstų duomenų, ar profesionaliojo scenos meno tikslų siekiama ir lėšos panaudojamos efektyviausiu būdu.

Trūksta informacijos apie geruosius pavyzdžius

Kaip tikina auditoriai, nėra aiškus kultūrinės veiklos vertinimo modelis, trūksta informacijos apie profesionaliojo scenos meno įstaigų veiklos geruosius pavyzdžius. Neįvertinus teatrų ir koncertinių įstaigų veiklos efektyvumo ir kokybės, kaip dėsto Valstybės kontrolė, sunku nustatyti, kokia konkreti pagalba šioms įstaigoms reikalinga, ir sudėtinga ją suteikti.

NKDT nuotr. /Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Andrius Gaučas
NKDT nuotr. /Nacionalinio Kauno dramos teatro aktorius Andrius Gaučas

Situacijai keisti Kultūros ministerija pagal aukščiausiosios audito institucijos pateiktas rekomendacijas parengė priemonių planą, kurį įsipareigojo įgyvendinti iki 2019 metų pabaigos.

L.Ruokytė-Jonsson: rekomendacijos jau vykdomos

Kultūros ministrė Liana Ruokytė-Jonsson sako, kad Valstybės kontrolės rekomendacijos jau vykdomos rengiantis įgyvendinti Vyriausybės programoje numatytą kultūros ir meno įstaigų tinklo pertvarką.

„Šiuo metu baigiama atlikti galimybių studija, analizuojanti kultūros srities Lietuvos politikoje įtvirtinimo bei strateginio vaidmens plėtros kryptis. Audito rekomendacijos pravers pertvarkos darbams“, – pranešime spaudai sako ministrė.

Pagal auditorių rekomendacijas, anot jos, iki 2019-ųjų pabaigos numatyta parengti kultūros įstaigų valdymo modelį, kas ketverius metus, kaip tai daroma su muziejais, vertinti jų veiklą, nustatyti kitų kultūros įstaigų veiklos kokybinio vertinimo kriterijų bei priemonių.

Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Liana Ruokytė Jonsson
Josvydo Elinsko / 15min nuotr./Liana Ruokytė Jonsson

Kartu pabrėžiama, kad kultūros bendruomenės atstovai „gali nevienareikšmiai vertinti tokį tik finansinėmis kategorijomis grįstą kultūros įstaigų veiklos auditą“, nes kai kurie pasirinkti kiekybiniai vertinimo kriterijai, kaip pasirodymų užsienyje skaičius, labai priklauso nuo to, kiek valstybė gali tam skirti lėšų, bet ne tik nuo pačių įstaigų aktyvumo tarptautinėje scenoje.

Ministerija tikina pradėjusi nustatyti kokybės rodiklius, kurie leistų objektyviai įvertinti įstaigų veiklos efektyvumą.

Profesionaliems teatrams ir koncertinėms įstaigoms Lietuvoje per metus skiriama 40 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų. 97 proc. šių pinigų atitenka 20-iai Kultūros ministerijos valdymo srities įstaigų – nacionaliniams ir valstybiniams teatrams bei koncertinėms įstaigoms.

Profesionaliojo scenos meno įstaigos statusas yra suteiktas 62-iem Lietuvoje veikiantiems teatrams ir koncertinėms įstaigoms. Tarp jų – 4 nacionaliniai, 17 valstybinių, 16 savivaldybių ir 25 kitų juridinių ir fizinių asmenų įsteigti teatrai bei koncertinės įstaigos.

Pranešti klaidą

Sėkmingai išsiųsta

Dėkojame už praneštą klaidą
Reklama
Išmanesnis apšvietimas namuose su JUNG DALI-2
Reklama
„Assorti“ asortimento vadovė G.Azguridienė: ieškantiems, kuo nustebinti Kalėdoms, turime ir dovanų, ir idėjų
Reklama
Išskirtinės „Lidl“ ir „Maisto banko“ kalėdinės akcijos metu buvo paaukota produktų už daugiau nei 75 tūkst. eurų
Akiratyje – žiniasklaida: tradicinės žiniasklaidos ateitis