Menininkams svarbu gauti įvertinimą
Tiek šiuolaikinio šokio, tiek baleto pasaulis šiomis dienomis ūžia – menininkai negali suprasti, kodėl iš „Auksinių scenos kryžių“ apdovanojimų nominacijų sąrašo šiemet išnyko šokio menas.
„Šių metų nominacijos labai nustebino – atrodo, kad šokėjai yra ne teatralai. Gal praėjusieji metai ir nebuvo labai turtingi, tačiau artistams jie neatrodo ir visai pilki. Juk per metus žmonės dirbo, kūrė, o dabar atrodo, kad šokėjai išvis neegzistuoja, – apgailestavo primabalerina Olga Konošenko, 2008 metais pelniusi „Auksinį scenos kryžių“. – Menininkams labai svarbu gauti įvertinimą ir jis nebūtinai turi būti piniginis, užtektų ir padėkos diplomo, kuris paskatintų toliau kurti.“
 |
| Šarūno Mažeikos/BFL nuotr./LNOBT balerina Olga Konošenko. |
Nors per metus buvo pastatytas tik vienas naujas baleto spektaklis, anot artistės, buvo galima įvertinti naujus šokėjų vaidmenis.
Sutinku, jei šokio srityje šie metai buvo pilkesni, bet kaip galima išmesti šokį iš nominacijų be jokių paaiškinimų?
„Pernai, pavyzdžiui, Martynas Rimeikis sukūrė naują antraplanį vaidmenį spektaklyje „Romeo ir Džiuljeta“, taip pat jaunos artistės pristatė įdomių darbų, – savo pastebėjimais dalijosi balerina. – Aš pati esu gavusi „Auksinį scenos kryžių“ už man naują Karmen vaidmenį, kurį sukūriau sename spektaklyje.“
„Šokėjai, eikit velniop“?
Gyčio Ivanausko šokio teatro vadovas, choreografas ir šokėjas G.Ivanauskas taip pat sutiko, kad praėję metai šokio menui buvo pilkesni, tačiau negalėjo pateisinti radikalaus nominacijų atsisakymo.
„Sutinku, jei šokio srityje šie metai buvo pilkesni, bet kaip galima išmesti šokį iš nominacijų be jokių paaiškinimų? Galbūt galima buvo po nominacijomis parašyti, kad šiais metais nebuvo sukurta tam tikrus kriterijus atitinkančių spektaklių. O dabar lyg pasakyta, kad jūs, šokėjai, eikit velniop, – piktinosi artistas. – Kita vertus, juk yra ne tik spektakliai, bet ir šokėjai kaip personalijos. Netikiu, kad per visus metus neatsirado nei vieno šokėjo Lietuvoje, kuris sukūrė įsimintiną vaidmenį.“
Choreografas ir šokėjas tikino, kad jo nusivylimą sukėlė ne tai, kad jis pats nebuvo nominuotas.
„Aš tikrai esu matęs kitų kūrėjų darbų, kurie produktyviai dirbo. Štai, pavyzdžiui, lėlių teatro nominacijoje šiemet yra nominuotas tik vienas spektaklis – netikiu, kad nebuvo nei vieno šokėjo ar spektaklio, kuris būtų buvęs vertas apdovanojimo, – mintimis dalijosi G.Ivanauskas. – Juk būna sezonų, kai ir dramoje būna pilkuma, tada išimsime teatrą iš visų tų nominacijų? Tai yra nepagarba, negražu, žema ir aš esu žiauriai nusivylęs. Visada galvojau, kad mūsų valstybės karūna yra kultūra, bet pasirodo, kad kultūra yra šiknoj.“
Netikiu, kad nebuvo nei vieno šokėjo ar spektaklio, kuris būtų buvęs vertas apdovanojimo.
Pasikeitė vertinimo nuostatai
Šiais metais profesionalaus teatro meno kūrėjų darbų vertinimo komisijoje dirbo devyni ekspertai: teatrologė Audronė Girdzijauskaitė, teatrologė Alma Jasiulionienė, teatrologas Andrius Jevsejevas, muzikologė Jūratė Katinaitė, teatrologas Martynas Petrikas, teatrologė Jurgita Staniškytė, teatrologė Šarūnė Trinkūnaitė, menotyrininkas Helmutas Šabasevičius ir šokio kritikė Vita Mozūraitė. Būtent pastaroji komisijos narė, geriausiai išmananti Lietuvos šokio situaciją, patarė šokio ir baleto kūrėjams nusiraminti ir pripažinti, kad praėję metai buvo nederlingi.
„Anksčiau nebuvo galimybės atsisakyti apdovanojimų nominacijų arba jų atsisakius buvo rizikuojama kitais metais prarasti nominacijai skiriamus pinigus, todėl kartais buvo apdovanojami vargani spektakliai. Tačiau, pagal naujus nuostatus, apdovanojimuose liko dvi nuolatinės nominacijos – padėka už gyvenimo nuopelnus ir Boriso Dauguviečio auskaras, o likusias 15 nominacijų komisija gali laisvai nuspręsti, atsižvelgdama į pasiūlytus vertinti spektaklius, – naująją vertinimo tvarką aiškino V.Mozūraitė. – Ne vienas šokėjas ir choreografas pripažįsta, kad praėję metai šokiui buvo blankūs, bet suprantu, kaip nejauku, kai dramai skiriama tiek daug dėmesio. Beje, dingo ne tik šokio, bet ir muzikinio teatro nominacija. Na, bet tokie jau buvo metai. Šiemet komisija nusprendė apginti apdovanojimų orumą, o kitais metais tos nominacijos vėl atsiras, jei bus ką vertinti.“
 |
| Juliaus Kalinsko/„15 minučių“ nuotr./Meninio projekto „Kūrybinis impulsas“ fotosesija |
Komisijai surištos rankos
Šokio kritikė atkreipė dėmesį ir kitą problemą, dėl kurios apdovanojimams galėjo būti nenominuoti ryškesni šokio darbai.
Skaudi problema, kad komisija pati negali siūlyti darbų ar personalijų, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė, kad tai bus korupcija. Jei teatrai nepristato vertinimui iškilių kūrinių, mes negalime jų vertinti.
„Pakankamai skaudi problema, kad komisija pati negali siūlyti darbų ar personalijų, nes Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) nurodė, kad tai jau bus korupcija. Jei teatrai nepristato vertinimui iškilių kūrinių, mes negalime jų vertinti. Šiemet su šokėjais taip ir nutiko – teatrai ir choreografai nepristatė gerų šokėjų ir mes, tiesą sakant, nelabai turėjome iš ko rinktis, – apgailestavo V.Mozūraitė. – Būna, kad režisieriai ar choreografai per savo grožį nemato jiems spektaklius padedančių sukurti žmonių, o komisija, nors tai mato, pati neturi teisės siūlyti.“
Ekspertė pasidalijo patirtimi, kad neretai teatro vadovai ar režisieriai piktnaudžiauja savo valdžia ir vertinimo komisijai pateikia nebūtinai geriausius teatro kūrinius ar kūrėjus.
„Pavyzdžiui, kai Adolfas Večerskis buvo Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius, jis komisijai pasiūlydavo visus savo spektaklius, bet pamiršdavo kolegų darbus, kurie buvo geresni. Buvo ir atvejų, kai režisieriai ar teatro vadovai kaip geriausias aktores siūlė savo žmonas, – prisiminė V.Mozūraitė. – O štai Vyčio Jankausko šokio teatras, kuriam vadovauja choreografas Vytis Jankauskas ir jo žmona, šokėja Giedrė Jankauskienė, savo darbų nedrįsta siūlyti, kad nepasirodytų šališki, o komisija jų vertinti be siūlymo neturi teisės. Kai komisijai iš po kojų išmušamas pagrindas iš tiesų būti ekspertais, tada ir išeina tokie nemalonūs dalykai.“
