„Šio apdovanojimo nelabai tikėjausi, be to, labai norėjau, kad „Auksinį scenos kryžių“ gautų mano kolegė Inesa Linaburgytė. Laikiau jos ranką užkulisiuose ir tą akimirką, kai paskelbė mano pavardę, jausmas buvo keistas, dvilypis. Netgi šmėkštelėjo mintis vestis Inesą kartu į sceną ir ten savo apdovanojimą jai perduoti, bet laiku suvokiau, kad tai nieko nepakeistų: tik komisija turi teisę spręsti, kam skirti „Auksinį scenos kryžių“, – atvirai pasakoja geriausia operos soliste pripažinta Joana Gedmintaitė.
Pasak solistės, Anos Bolenos partija, už kurią ji buvo apdovanota, sopranams yra pati sudėtingiausia bel canto operos repertuare.
„Ruošiant šį vaidmenį teko gerokai paieškoti savyje dramatinių Anglijos karalienės bruožų, nes pati esu prie ramesnių žmonių. „Anos Bolenos“ premjeros atidėliojimai dėl pandemijos taipogi įnešė savų korekcijų: nors pati persirgau besimptome COVID-19 forma, užkrato likučiai ilgai neleido sugrįžti. Todėl daug ką teko perprasti iš intuicijos, žiūrint ankstesnio „Anos Bolenos“ pastatymo Romoje įrašą ir stebint pirmosios solistų sudėties repeticijas. Užtat vėliau prasidėjęs darbas operoje „Traviata“ buvo tikra atgaiva. Gaila, kol kas negalėjome žiūrovams parodyti šios premjeros...
Dabar vėl intensyviai dirbu – ruošiu Maršalienės partiją operoje „Rožės kavalierius“. Iš pradžių norėjosi R.Strausso operos klavyrą kuo greičiau užversti – sudėtinga vokiečių kalba, sunkiai pagaunamos tonacijos... Bet vėliau pavyko su kompozitoriumi „susidraugauti“. Po Velykų švenčių nuotoliniu būdu pristatysime savo išmoktas partijas LNOBT Operos meno vadovui ir pastatymo muzikos vadovui Sesto Quatrini“, – pasakoja J. Gedmintaitė.
Barono Ochso partiją „Rožės kavalieriuje“ sunkiausiu vaidmeniu savo karjeroje vadina ir kitas „Auksinio scenos kryžiaus“ laureatas Tadas Girininkas: „Esu dainavęs nemažai šiuolaikinės muzikos kūrinių, bet R. Strausso opera ir man yra labai kietas riešutėlis, kurį kasdien bandau įveikti teatre repetuodamas su pianiste. Su G.Donizetti muzika šio darbo niekaip nesulyginsi...
Rengiantis „Anai Bolenai“ labiausiai trikdė repeticijų stabdymai dėl pandemijos – man pačiam, nors atlikti testai buvo neigiami, irgi du kartus teko pasitraukti saviizoliacijon. Ir premjeroje dainavau tą pačią savaitę po jos sugrįžęs. O apskritai su naujomis gyvenimo realijomis pirmąkart susidūriau 2020-ųjų vasarį ir kovo pradžioje dainuodamas Šveicarijos Sankt Galeno teatre: jau ten pradėjome vaikščioti su kaukėmis ir trinti rankas dezinfekciniais skysčiais.
Tuomet visų baimės buvo pačios didžiausios – baisu buvo net lėktuvu skristi, nes į kiekvieną sugrįžtantį Lietuvoje žiūrėta kaip į potencialų užkrato nešiotoją... Kai parskridau, Vilniuje turėjome pradėti ruoštis atnaujintiems Giuseppe‘s Verdi operos „Ernanis“ spektakliams, tačiau paskelbtas karantinas jau nebeleido planų įgyvendinti“, – prisimena T.Girininkas.
Švęsti artėjančias Velykas gausi operos solisto šeima rengiasi savo namuose Vilniuje, nes aplankyti Palangoje gyvenančią dainininko mamą trukdys karantino ribojimai. „Ką padarysi – jau pusę metų su mama nebuvome susitikę. Tikiuosi, bent vasarą galėsime atsigriebti, nes turiu nemažai pajūryje suplanuotų pasirodymų“, – atskleidžia dainininkas.