„Chornobyldorf“ pavadinimas sufleruoja vieną didžiausių ekologinių katastrofų Europoje – Černobylio atominės elektrinės avariją 1986-aisiais. Panašios nelaimės grėsmę patyrėme šįmet – vasarį Ukrainą plačiu mastu užpuolusi Rusijos kariuomenė atakavo teritorijas, kuriose veikia atominės elektrinės. Viena tokių – prie Dnipro upės esanti Zaporižės AE, kurios teritoriją, kaip ir draudžiamos Černobylio zonos vaizdus, filmavo ir spektaklyje panaudojo kūrybinė komanda.
Atomines elektrines supančia aplinka „Chornobyldorf“ autoriai iliustravo pasaulio griūtį, arba, kaip įvardino patys, „kapitalizmo, operos ir filosofijos mirtį“. „Chornobyldorf“ pasaulyje Žemė vis dar kvėpuoja, gyvybė joje egzistuoja, tačiau nebėra svarbiausių smurto prevencijos priemonių: laisvos rinkos ekonomikos, meno ir pastangų suvokti save bei pasaulį (arba švietimo). Spektaklio aprašyme teigiama, kad prieš dvejus metus Kyjive pastatyta archeologinė opera reprezentavo distopiją, šiandien tapusią žiauria realybe.
2020-ųjų pabaigoje pasirodžiusiame spektaklyje, žinoma, neapeliuota į šiandieninį karą Europoje. „Chornobyldorf“ veikiau įžvelgtume žmonių kultūros sužeistą Žemę ir bandymą prisitaikyti savo pačių nustekentoje aplinkoje. Prisitaikymas vyksta stengiantis sugrąžinti senosios Europos kultūros pagrindus ir tikintis, kad šįkart tai pasaulį tik turtins, o ne naikins.
