„Nelaikau savęs princu. Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro „princu“ mane greičiausiai pavadina dėl dažnai atliekamų princų vaidmenų įvairiuose spektakliuose. Šokti balete „Graikas Zorba“ bei dirbti vadovaujant pačiam L.Massine man didelė garbė. Tai neįkainuojama patirtis“, – sako Jonas Laucius.
-Kuo ypatingas jums patikėtas vaidmuo – Džonas? Kokį jį išvys žiūrovai?
-Džonas – jaunas, energingas, tačiau naivus ir nepatyręs vaikinas. Užsienietis (amerikietis), kuris svetimoje šalyje ieško naujų pažinčių, domisi čionykšte kultūra bei gyvenimo būdu.
-Ko iš baleto „Graikas Zorba“ tikėtis žiūrovams?
-Be galo gražios muzikos ir choreografijos sintezės, kuri nepaliks abejingų ir įkvėps kiekvieną. Dainuos du chorai, solo dainuos mecosopranas, gros orkestras. Šoks geriausi šalies baleto šokėjai bei ypatingai talentinga Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro baleto trupė, tad scenoje bus galima išvysti apie trisdešimt žmonių.
Ir aišku, finalinis šokis – „sirtakis“. Būtent „Graiko Zorbos“ dėka šis šokis tapo kone nacionaliniu graikų šokiu. Sirtakis – bendrystės šokis, kai tu pasitiki kolega, kaimynu. Ir tai taip jaudina ir sujungia. Spėju, kad salėje sėdintiems žiūrovams norisi šokti taip pat, bet jie savo susižavėjimą dažniausiai išreiškia nesibaigiančiais šūksniais „Bravo“. Svarbiausia, finalinis šokis bus kartojamas tiek kartų, kiek reikalaus publika. Būna net iki dešimt kartų... Įdomu, kaip mus įvertins Šiauliai (juokiasi).
-Papasakokite kokį įspūdį jums paliko garsusis choreografas, kolegos šokėjai?
-Choreografas Lorca Massine – paprastas, žemiškas, tačiau genialus žmogus.
Jo kūno kalba tokia natūrali bei tokia universali, jog rodydamas kelių veikėjų choreografiją, jis sugeba iš vieno stiliaus personažo per sekundę pavirsti visiškai kitokiu personažu.
Tai choreografas, kurio kiekvienas žodis bei judesys yra aukso vertės, todėl linkiu ne tik sau, bet ir kolegoms įsigilinti į kiekvieną jo pastabą.
-Jūsų įsimintiniausi baleto vaidmenys?
-Šiuo metu mano mėgstamiausias vaidmuo – Lankadamas, neseniai pastatytame balete „Korsaras“.
Taip pat ne mažiau mėgstami – Bazilio draugo vaidmuo balete „Don Kichotas“, Mėlynasis paukštis iš „Miegančiosios gražuolės“ ir, žinoma, Princas Zygfridas iš baleto „Gulbių ežeras“.
-Esate tituluojamas vienu LNOBT jaunųjų princų...
-Nelaikau savęs princu. Tikriausiai taip vadina todėl, kad didžioji dalis mano atliekamų vaidmenų yra būtent princai įvairiuose spektakliuose.
-Jaunas, sėkmingas, šokėjas... Ar sulaukiate gerbėjų dėmesio?
-Būna visko. Kartais gėlių padovanoja, kartais per socialinius tinklus ar gatvėje sutikę pasveikina.
-Ar baleto šokėjams lieka laiko poilsiui?
-Šokėjo profesija ypatinga tuo, kad darbo arba labai daug, arba labai mažai. Priklausomai nuo repertuaro. Todėl visada stengiuosi ne tik tinkamai pailsėti, bet ir atsigriebti už prarastą laiką pramogaujant.
-Džonas kone jūsų vardo Jonas atitikmuo. Ar didžiuojatės būdamas Jonas? Gal Joninės viena svarbiausių švenčių metuose?
-Taip. Buvau pavadintas senelio garbei. Joninės mūsų šeimoje visada būdavo didelė šventė, tarsi antras gimtadienis. Tačiau pastaruoju metu vis rečiau ją švenčiu, nes birželis mums šokėjams yra labai darbingas mėnuo, tad nesinori per anksti atsipalaiduoti bei pradėti džiaugtis vasara.
-Ar šokėjams svarbu save sėkmingai parduoti, reklamuoti ir taip sulaukti sėkmingos karjeros?
-Žiūrovai yra mūsų „pirkėjai“, todėl svarbu išlaikyti aukštą profesionalumo kartelę tiek scenoje, tiek kasdieniniame gyvenime, nes tik nuo jų priklauso mūsų sėkmė.
Šiuo metu esu patenkintas savo karjera Lietuvoje, taip pat studijuoju, todėl tikrai nesiruošiu niekur išvykti. Gal vieną dieną, susiklosčius palankioms sąlygoms ir patrauksiu svetur, bet dar tikrai negreitai.
