Šokio dienai skirtame renginyje baleto šokėja B. Molytė-Kulikauskienė, daugeliui pažįstama iš Klaipėdos muzikinio teatro, Lietuvos nacionalinio operos ir baleto teatro spektaklių bei Andželikos Cholinos šokio teatre pastatytos „Anos Kareninos“, pasirodys ne tik atlikėjos, bet ir choreografės bei renginio režisierės amplua.
Pasak jos, įprasminant Šokio dienos idėją, aktualiausia tendencija tapo šokio eksperimentai. Atspirties tašku pasirinkusi sau puikiai pažįstamą flamenko žanrą, šįsyk ji sumanė nutolti nuo daugeliui įprasto ugningo ispaniško reginio ir sukurti savitą šiuolaikinio flamenko interpretaciją.
„Apibūdinu tai, kaip flamenko eksperimentą, kuriame bus šiek tiek ispaniškos muzikos, tačiau liks ir laisvės kūrybai, vaizduotei, improvizacijai. Flamenko temperamentas ir jo filosofija inspiravo sujungti šokį, balsą, poeziją ir muziką, taip iliustruojant ne tik aistringas istorijas, bet ir žmogaus vidinius išgyvenimus, kiekvieno mūsų pokalbius su savimi“, – dėstė B. Molytė-Kulikauskienė.
Pirmojoje koncerto „Artisto gyvenimas“ dalyje ji pasirodys drauge su šiuolaikinio šokio šokėja Agnija Šeiko. Tuo pat metu aktorė Dalia Michelevičiūtė skaitys poetų Marinos Cvetajevos, Pauliaus Norvilos, Nobelio literatūros premijos laureatų Vislavos Šimborskos bei Rabindranato Tagorės eilės. Perkusija gros Arkadijus Gotesmanas.
Štai toks flamenko eksperimentas, anot B.Molytės-Kulikauskienės, taps moters vidinio gyvenimo atodanga, išausta iš jausmų, įžvalgų, nuojautų, vilčių, susitikimų, išsiskyrimų, aistringos meilės, išsipildymo laukimo ir nutylėjimų...
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro scenoje karaliaus flamenko interpretacijos.
Antrojoje Šokio dienai skirto renginio „Artisto gyvenimas“ dalyje karaliaus klasikinis baletas. Joje Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro šokėjos atliks įspūdingas baleto variacijas: ištraukas iš A.Adamo baleto „Žizel“, P.Čaikovskio baletų „Miegančioji gražuolė“, „Gulbių ežeras“, L.Minkaus „Don Kichoto“, „Pachitos“ fragmentus ir daugybę kitų klasikinio šokio šedevrų. Šokėjos kelio į didžiąją sceną istoriją pasakos ne tik profesionalios šokėjos, bet ir bepradedančios šokti jaunosios balerinos.
„Manau, jog klasikinis baletas yra visų šokio stilių pagrindas. Žiūrovas retai kada susimąsto, kiek daug švaros, tikslumo, estetikos reikalauja minutės ar dviejų trukmės baleto variacija, kurioje vos trys-keturios šokio kombinacijos, – sakė daugybę įsimintinų vaidmenų scenoje sukūrusi B.Molytė-Kulikauskienė. – Šokėjo karjera trumpa, svarbu tą laiką prasmingai išnaudoti. Tai ir tapo savotišku akstinu įrodyti, kad ir čia, Klaipėdoje, galime parodyti klasikinį baletą. Dirbome, stengėmės išties daug – tiek klasikinio baleto variacijų Klaipėdos muzikinio teatro trupė dar niekad nėra šokusi.“
Nors pirmosios šokio koncerto dalies dramaturgijoje skleisis moters, o antrojoje – artisto gyvenimo linija, tačiau žiūrovus renginio režisierė ir choreografė ragina siužeto jose neieškoti.
„Mes visi ieškosime savęs, eksperimentuodami garsais, šviesomis, poezija, šiuolaikiniu šokiu, flamenko stiliumi, klasikiniu baletu ir atvirumu. Kai nesiremiame į jokią dramą, pjesę, viskas tampa labai gyvenimiška. Leisime žiūrovams pasitelkti savo vaizduotę, pagalvoti, grįžti į save. Juk taip daug bėgame, skubame, mažai dienos, mažai 24 valandų paroje… Galbūt, pabuvę kartu, rasime laiko tiesiog pakelti galvą į dangų, pažiūrėti į medžius, pastebėti besikeičiančią aplinką, besikeičiantį savo miestą,“ – vylėsi šokėja.
