Ministerija tikina, kad reikiamos lėšos bus numatytos kitų metų biudžete, bet sumos kol kas nenurodo.
Iš Kultūros rėmimo fondo nebegaus
Kultūros ministerijoje iki krizės veikė programos, kurių lėšomis finansuota valstybinių teatrų veikla, bet 2009-ųjų pradžioje jos panaikintos – tuomet suteikta galimybė teikti paraiškas Kultūros rėmimo fondui.
Nors nacionalinės ir valstybinės įstaigos buvo priverstos konkuruoti su komercinėmis, tai, teatrų vadovų teigimu, buvo tam tikras kompromisas bei išeitis norint gauti nors dalį reikiamų lėšų naujiems spektakliams kurti, nes iš biudžeto skiriami asignavimai gali būti išleisti tik teatrų darbuotojų atlyginimams bei pastatams išlaikyti ar investicijoms, o pinigų už parduotus bilietus, įstaigų teigimu, tam nepakanka.
Lietuvos kultūros tarybos atstovė Goda Dapšytė sako, kad pasikeitimai numatyti jau nuo šių metų pradžios įsigaliojusiosiose Teatrų ir koncertinių įstaigų įstatymo pataisose. Todėl Kultūros tarybos parengtose ir Kultūros ministerijos rugpjūtį patvirtintose Kultūros rėmimo fondo lėšomis finansuojamų projektų gairėse nebeliko galimybės paremti nacionalinių ir valstybinių įstaigų veiklos. Šios įstaigos į Kultūros tarybą nuo rugsėjo iki spalio gali kreiptis tik dėl lėšų edukacijai.
Pasak G.Dapšytės, įstatyme taip pat numatyta, kad pinigai teatrų veiklai nuo kitų metų sausio turėtų būti skirti tiesiogiai iš Kultūros ministerijos pagal Profesionaliojo scenos meno nacionalinę programą.
Tačiau teatrų vadovai teigia iki šiol žinių iš ministerijos apie tokią nacionalinę programą nesulaukę.
„Ši programa šiuo metu yra rengiama. Kultūros ministerija yra įvertinusi finansinį poreikį ir suplanavusi jį biudžete. Kol derybos dėl biudžeto vyksta, konkrečių sumų nekomentuosime“, – atsakyme BNS nurodė ministerija.
Iš viso, Kultūros ministerijos teigimu, pokyčiai yra aktualūs 20-čiai ministerijai pavaldžių įstaigų.
Teatruose – nerimas
Klaipėdos valstybinio muzikinio teatro vadovas Jonas Sakalauskas sako, kad dėl nepriimtų sprendimų teatras šiemet gali prarasti iki 150 tūkst. eurų, kuriuos anksčiau pavykdavo gauti iš Kultūros rėmimo fondo. Anot jo, paramos gali tekti prašyti savivaldybių, privačių rėmėjų, kreiptis į ES fondus, bet garantijos, kad ji bus suteikta, nėra.
„Neatsiradus nacionalinei programai, teatrai arba dar labiau pradės mąstyti apie komercinę dalį, išsikreips europietiško teatro modelis, kuriuo užtikrinamas aukštos meninės vertės kūrinių pristatymas repertuariniame teatre, arba bus pasukta link komercinio teatro“, – BNS tvirtino J.Sakalauskas.
„Reikės atšaukti dalį premjerų. Manau, kad grėsmė tam yra tikrai didelė. Arba mums reikalinga kažkokia žinia iš pačios Vyriausybės. Turime kažkaip prognozuoti: jei yra noras paleisti programą, tada laukiame, rezervuotai planuojamės, arba ieškome kitų būdų. Bet tų būdų labai yra mažai“, – pabrėžė teatro vadovas.
Pasak G.Dapšytės, nacionaliniams ir valstybiniams teatrams kasmet iš Kultūros rėmimo fondo vidutiniškai būdavo skiriama apie 700 tūkst. eurų.
Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius Martynas Budraitis taip pat sako, kad net ir kuklesni, nei ankstesniais metais, kitų metų premjerų planai gali būti sujaukti. Šiame teatre planuojami trys nauji spektakliai.
Anot M.Budraičio, neseniai per susitikimą su kultūros ministre Liana Ruokyte-Jonsson ir Seimo Kultūros komiteto vadovu Ramūnu Karbauskiu teatrams finansavimas pažadėtas, bet realių sprendimų nesulaukta.
„Skelbiama, kad prioritetas yra regionai, reikia edukacija užsiimti. Iš kokių pinigų? Mes turime dar moksleiviams nemokamai sudaryti galimybę apsilankyti. Su malonumu tai darytumėme, bet turi būti tam koks nors biudžetas skirtas“, – teigė Lietuvos nacionalinio dramos teatro direktorius.
Anot jo, teatras iš Kultūros rėmimo fondo įvairiems projektams gaudavo iki 200 tūkst. eurų per metus.
Nuogąstavimų dėl kitų metų veiklos finansavimo turi ir Nacionalinio Kauno dramos teatro direktorius Egidijus Stancikas.
„Kultūros ministerija žino mūsų poreikį 2018 metų kūrybinėms programoms įgyvendinti. Jei ta suma būtų pridėta prie mūsų biudžeto, galėtumėme ramiai vykdyti iškeltus tikslus valstybės šimtmečiui. Tai būtų protingiausias Vyriausybės arba koalicijos sprendimas. Jie patys tą supranta, bet iki šiol kalba, kad yra derybų etapas, gana įtemptų derybų, o derybos visą laiką nenuspėjamos. Tai kelia nerimą, nes 2018-ieji jau čia pat“, – BNS sakė jis.
Anot Kauno teatro vadovo, pasigirsta ir diskusijų, kad nacionalinės koncertinės įstaigos būtų finansuojamos nebe tiesiogiai iš valstybės biudžeto, kaip buvo iki šiol, o per Kultūros ministeriją. Tai, E.Stanciko nuomone, kelia nerimą, nes „paralyžiuotų ilgalaikes kūrybines programas“, t.y. ilgalaikius planus, bendradarbiavimą su užsienio teatrais, šalies universitetais.
