Netrukus pamatai skelbimą, kuriame laiptinės gyventojų prašoma nekreipti dėmesio į garsus, nes jie – spektaklio dalis. Trečiasis aukštas, senos durys. Ant jų – skelbimas su kvietimu užeiti ir prierašas „Neskambinkite“.
Drąsiai žengi vidun – taip, kaip parašyta. Sulig slenksčiu supranti, kad patekai į praeitį.
Rugsėjo 1-ąją Kauno teatro grupė „Teatronas“ rudens gastroles pradėjo Jonavoje, pristačiusi režisieriaus Gildo Aleksos spektaklį „Otelas“.
Viename kambaryje telpa ir žiūrovai, ir aktoriai. Žiūrovų – tik keturiolika. Virtuvėje aktoriai kepa bulves, ir lygiai septintą valandą vakare keptų bulvių kvapu daugiabutyje prasideda drama.
„Jaučiuosi kaip per savo šešioliktąjį gimtadienį“, – sukrizena viena iš spektaklio žiūrovių.
V.Šekspyro „Otelo“ interpretacija rodoma ne teatro scenoje, o kas kartą vis kitame daugiabučio bute – tokiame, kuriame gyvenome tada, kai pečius ir mintis slėgė kita santvarka, arba tada, kai prasidėjo laisvė.
Tokių butų yra ir dabar, tačiau jų – mažėja, todėl kiekvieną kartą rasti namus, į kuriuos šeimininkai įsileistų kūrėjus, nėra taip paprasta.
Klasikinė tragedija čia prasideda pagrindiniams veikėjams išvykus toli nuo gimtojo miesto, toli nuo tėvynės ir valdžios.
Bute įsikūrusios dvi jaunos poros – Otelas su Dezdemona ir Jagas su Emilija – mėgina sugyventi, tačiau viena pora pradeda gadinti kitos gyvenimą ir viskas išvirsta į karštligišką sapną.
Žiūrėti „Otelą“ bute yra iššūkis žiūrovams. Aktoriai čia – tiek arti, kad jauti jų kvėpavimą ir kvapą. Stebina ir kitkas: aktorių gebėjimas susikoncentruoti į vaidmenis ir visiškai nematyti žiūrovų, nors spektaklyje yra vietų, kai sunkiai kambaryje išsitenkant žiūrovams, šiems reikia patraukti kojas – kad vaidindami aktoriai galėtų praeiti.
Dėmesys spektaklyje skiriamas ir sekcijai, ji čia – viena iš būtinų dekoracijų.
„Mes visi gyvenome tokiame bute. Keitėsi tik vieta, kurioje buvo pastatyta sekcija“, – yra sakęs režisierius G.Aleksa.
Keista ir kitkas. Ne teatro scenoje, o bute pamatyti kūrinį pagal V.Šekspyro interpretaciją, mat atrodo, kad klasika mažų mažiausiai reikalauja erdvės ir teatrinio apšvietimo.
Tačiau Šekspyro bute pakankamai. Jis – ne tik personažų varduose, tačiau ir spektaklio tekstuose, keistai derėdamas su pigiu muskatiniu šampanu ir serialu „Pasmerkti“, kurį žiūri Otelas, Dezdemona, Jagas ir Emilija.
Meilė ir pavydas, intrigos ir nuolankumas pagal V.Šekspyrą čia tampa šių dienų realybe ir kartais atrodo, kad Dezdemonos ir Otelo dramą netrukus nutrauks policija, kurią, neištvėrę bute girdimo triukšmo ar dėl smurto artimoje aplinkoje, iškvies kaimynai.
Režisierius – Gildas Aleksa, šviesų ir scenografijos dailininkas – Aistis Lansbergas, vaidina Karolis Kasperavičius, Milda Naudžiūnaitė, Matas Dirginčius, Milda Jonaitytė.
