„Iki šiol atsimenu savo tėvo, dalyvavusio 1972-ųjų gegužę pasipriešinimo eisenoje Laisvės alėjoje, turėtus džinsus ir manau, kad po R.Kalantos susideginimo kilusius protestus pagrįstai galėtume vadinti „džinsine revoliucija“. Džinsai tuo metu simbolizavo jaunimo alkį vakarietiškai muzikai, filmams, spaudai ir viskam, kas atkeliaudavo iš anapus geležinės uždangos“, – sako LNOBT generalinis direktorius Jonas Sakalauskas.
Vokiečių režisieriaus Günterio Krämerio sukurtas politinių aliuzijų neslepiantis Giuseppes Verdi operos „Don Karlas“ pastatymas, pelnęs net tris „Auksinius scenos kryžius“, idealiai tiko tokiam vakarui. Publika scenoje girdėjo tenorą iš JAV Gastoną Rivero, mecosopraną iš Italijos Teresą Romano, sopraną Viktoriją Miškūnaitę, baritoną Steponą Zonį, bosus Tadą Girininką ir Liudą Mikalauską.
„Spektaklis, kurį Vilniuje pristačiau 2016 m., kalba apie Ispanijos invaziją į Nyderlandus, bet mintis apie Rusijos invaziją į Ukrainą tuomet jau tvyrojo ore ir darė įtaką mano kūrybinei koncepcijai. Tai aiškiai parodo publikai, kad įvairios „pergalių kampanijos”, panašios į Ispanijos valdovo Pilypo II, niekada nesibaigs ir nuolat pildysis per tokius žmones, kaip Hitleris ar Putinas. Deja, 2016 m. mano pateikta istorijos interpretacija tapo pranašiška. Tuo metu niekas negalėjo įsivaizduoti šiandienos košmaro, nors jo ženklai jau egzistavo“, – teigia režisierius G.Krämeris.
