Apie savo įspūdžius po premjeros ir jį stabdžiusius komplimentus gatvėje solistas pasakoja išskirtiniame vaizdo įraše.
Maestro Gintaro Rinkevičiaus vadovaujamas Lietuvos valstybinis simfoninis orkestras, režisierė Dalia Ibelhauptaitė, ryškiausi Britanijos vizualieji teatro kūrėjai Jon Morrell (kostiumai), Dick Bird (scenografija), Peter Mumford (šviesos), John Ross (choreografija) sukūrė vieną didžiausių ir brangiausių Vilnius City Operos (VCO) spektaklių, pažymėjusį trupės dešimtmetį. Kas kartą čia dalyvauja ne tik du chorai: P. Bingelio vadovaujamas Kauno valstybinis choras ir VCO ansamblis, bet ir dvylikos šokėjų trupė.
Vasario mėnesio spektakliuose išvysime ir stipriausias solistų pajėgas. Su E.Montvidu Fausto vaidmenyje keisis premjerose pasirodęs meksikietis Diego Silva, jau spėjęs debiutuoti ir Niujorko Metropoliteno scenoje.
Taip pat grįžta charizmatiškasis Almo Švilpos Mefistofelis, besikeisiantis su įsimintinu Tado Girininko Šėtonu, publiką sužavėję Laimono Pautieniaus bei Bogdano Baciu (Rumunija) Valentinai ir Ievos Prudnikovaitės Zybelis.
Margaritos partiją atliks Sankt Peterburgo solistė Ekaterina Gončarova bei Vokietijoje sėkmingai karjerą vystanti Vida Miknevičiūtė, paskutinį kartą su VCO atlikusi Tatjanos rolę.
Jei dar galvojate, ar eiti į „Faustą“, pasinaudokite E.Montvido patarimu ir paklauskite savęs kitaip: „O kodėl gi neturėčiau eiti?!“.
Štai ką dar tenoras atrado sau ir savyje šio pastatymo metu: „Faustas“ leido susitikti su naujais kolegomis, tarp jų – Almu Švilpa, įkūnijusiu Mefistofelį. Jis tapo vienu tų partnerių, su kuriais galėčiau dirbti ir dirbti. Mes puikiai vienas kitą papildome, manau, tarp mūsų scenoje atsiranda ta tinkama energija. VCO pastatymas – tikra puota akims. Čia pirmą kartą turime visavertę choreografiją ir nuostabius šokėjus, efektingus kostiumus, scenografiją. Tikrai pavyko išspausti iš Kongresų rūmų scenos visa, kas įmanoma“.
Pabaigai visus dominantis klausimas – ar Faustas iš tiesų gerasis, ar blogasis šios istorijos herojus?
Kiekvienas iš mūsų nori vienaip ar kitaip išlikti jaunas ir sveikas – tai užkoduota mumyse.
„Nesakyčiau, kad Faustas čia yra antiherojus. Manau, to faustiškumo yra kiekviename žmoguje. Kiekvienas iš mūsų nori vienaip ar kitaip išlikti jaunas ir sveikas – tai užkoduota mumyse. Net jei nebijai senėjimo proceso, nori išsaugoti blaivų protą ir netapti kitiems našta, gebėti atlikti darbus, kuriuos galėjai atlikti jaunystėje. Fausto susitikimą su šėtonu aš traktuoju kaip simbolį: ką galėtum paaukoti dėl savo svajonės? Faustas atsisako turtų, meilės ir pasirenka jaunystę, išgyvenimus, kuriuos prarado būdamas senas, nes kaip gali trokšti pyrago, kurio nesi ragavęs?“ – savo interpretaciją dėsto E.Montvidas, o kaip ji atrodo scenoje jau greitai galėsite išvysti patys.
