„Festival Centro Historico“ šiemet vyksta jau 31 kartą. Per tris dešimtmečius festivalis įsitvirtino Meksiko kultūrinių renginių afišoje kaip pagrindinė galimybė susipažinti su iškiliausiais pasaulio menininkais ir naujausiomis meno perspektyvomis.
Nors pagrindinę festivalio programą sudaro daugiausiai muzikiniai koncertai, ji leidžia taip pat susipažinti ir su keliais kitų scenos menų disciplinų renginiais. E.Nekrošiaus spektaklis „Dieviškoji komedija“ vietos kritikų buvo pristatomas kaip toks, kurio meno gerbėjai neturėtų praleisti. Tai jau penktosios „Meno Forto“ gastrolės Meksikoje, todėl Lietuvos teatras čia jau gerai žinomas ir jam netrūko nei žiniasklaidos nei žiūrovų dėmesio.
Vis dėlto per tris dienas salėje tikrai buvo ir tokių žiūrovų, kuriems tai buvo pirma pažintis su E.Nekrošiaus teatru. Lietuvių aktorių scenoje kuriamas Dante‘s pomirtinio pasaulio vaizdas meksikiečių sąmonei, matyt, yra labai artimas.
Nežinia, ar Dante būtų domėjęsis senovės Majų kultūra, bet paralelių rastų nemažai. Dante‘s devyni pragaro ratai labai primena majų požemio karalystę Šibalbą, sudaryta iš devynių lygių, kur gyveno seni mirties ir blogio dievai. Kiekvienas lygis turėjęs savo valdovą, apie tai byloja legenda apie didvyrius-dvynius, kurie turėję pereiti 9 išbandymų kambarius. Į tą šaltą ir nelaimingą vietą turėję patekti beveik visi mirę majai ir ten būdavo žiauriai kankinami.
Nežinia, ar Dante domėjosi senovės Majų kultūra, bet paralelių yra nemažai. Dante‘s devyni pragaro ratai labai primena majų požemio karalystę Šibalbą, sudaryta iš devynių lygių, kur gyveno seni mirties ir blogio dievai.
Dante savo poemoje didžiulę svarbą skiria žvaigždynams bei dangaus šviesuliams, kurie buvo išskirtinai reikšmingi ir senovės inkų, majų bei actekų tikėjimams ir kultūroms. Naktinis dangus buvo laikomas langu, rodančiu visus antgamtiškus veiksmus. Majai siejo žvaigždynus su dievais ir stebėdami sezoninius žvaigždžių judėjimus rasdavo atsakymus į savo klausimus, kūrė legendas apie dievų gyvenimą, jie tikėjo, kad naktiniame danguje susilieja visi pasaulio lygiai.
Šiandieninė Meksika neabejotinai yra vienas religingiausių katalikiškųjų kraštų. Tą liudija ir kiekvieno teatro scenoje įrengti Gvadelupės mergelės Marijos altorėliai. Tačiau senoji pasaulėžiūra yra gyvai persipynusi su katalikiškąja samprata ir nieko nestebina šalia katedros savo ritualus atliekantys indėnai, o po išpažinties bažnyčioje čia pat galima šamanų pagalba išvalyti savo sielą nuo demonų. Laikas majų kalendoriuje irgi sukasi ratais, todėl meksikiečiams Dante‘s, gyvo žmogaus kelionė po mirusiųjų karalystę visiškai neatrodo mistiška ar išgalvota.
Nieko nestebina šalia katedros savo ritualus atliekantys indėnai, o po išpažinties bažnyčioje čia pat galima šamanų pagalba išvalyti savo sielą nuo demonų.
Tas buvo juntama ir iš labai gyvos žiūrovų reakcijos spektaklių metu. Jų nė kiek nestebino gyvo žmogaus bendravimas su vėlėmis, jiems tai yra savaime suprantamas, tam tikra prasme kasdienis dalykas. Visiškai skirtingai nei Europoje, be pašalinių filosofinių klausimų jie nuoširdžiai stebėjo vyksmą rasdami vietų ir skaniai pasijuokti, ir nusišypsoti, ir susimąstyti. Toks gyvas kontaktas su sale leido lietuvių aktoriams subtiliai atskleisti naujas E.Nekrošiaus spektaklio detales ir prasmes.
Spektaklyje apsilankė ir nedidelės lietuvių bendruomenės Meksike merginos bei Lietuvos garbės konsulas Meksikoje Ronen Waisser Landau. Festivalio meno vadovas Sergio Vela nuoširdžiai džiaugėsi ir dėkojo Lietuvos
teatralams už išskirtinę šventę ir jau dabar išreiškė viltį, kad festivalio žiūrovai ateityje turės galimybę išvysti ir naujausius E.Nekrošiaus spektaklius „Rojų“ ir „Jobo Knygą“.
Intensyvaus gyvenimo ritmo įkaitintame Meksiko metropolyje kultūrinių renginių gausu kasdien. Tiek salėse, tiek ir aikštėse vyksta Istorinio centro festivalio koncertai, tuo pačiu metu vyksta ir „Esto es Mozart“ festivalis, senamiestyje šiomis dienomis šeimininkauja Holivudo filmavimo grupė kurianti eilinę „Agento 007“ versiją, sekmadienį pagrindiniame miesto Reformų prospekte įvyko didžiulis Carlos Santanos koncertas. „Meno Forto“ spektakliai nepasimetė šioje kultūrinėje įvairovėje ir galima drąsiai teigti, kad Meksika, po Italijos ir Rusijos tampa trečia šalimi, kur Lietuvos teatras yra ypatingai mylimas ir
laukiamas.
