„MERLINA. Ot tai laikai atėjo – tik ginklais mosikuoti mokam. Bet aš įspėju – už tai, ką pasakysiu, aš neatsakau. (Išsitraukia rutulį, visa persimainiusi) Tie paskutiniai Mėnulio ir Saulės užtemimai nežada mums nieko gero. Ligos ir virusai apims pasaulį, iškris visi kaip lapai, šalnos pakąsti. Meilė atšals, išnyks bičiulystės, niekas nebeis į teatrą, broliai ir seserys vaidysis tarp savęs; miestuose — maištai, kaimuose — nesantaika, seime — išdavystės, net tarp tėvų ir vaikų saitai iširs.
Sūnūs ir dukterys sukils prieš tėvus, tėvai sukils prieš savo vaikus. Išnyks bendravimas, visi vaikščios su kaukėmis. Didžiausias siaubas – čiaudulys. Visi praras uoslę, todėl vyraus beskonybė.“
Tokiais aitriais žodžiais į žiūrovus kreipėsi Deniso Kolomyckio personažė Merlina vasario 27 d. Valstybiniame Vilniaus mažajame teatre pristatytame eskize pagal Gabrielės Labanauskaitės pjesę „L. yra S.“ (režisierė Greta Štiormer).
Jau pirmasis ekrane rodomos Merlinos išraiškingai šiurpus monologas, nuostabus aktorių susikaupimas ir stipri bendrumo dvasia nuteikė turtinančiai bei stiprinančiai patirčiai. Eskizas atvėrė tikrovę, kurioje dar yra erdvės gyvenimo veržlumui, jaunystės abejonėms, klaidoms bei savojo kelio paieškoms, bet kartu parodė ir diktatoriškos, narcisistinės prigimties, militaristinių užmojų žmogaus, kokiu Williamo Shakespeare’o tragedijoje tampa karalius Lyras, sąmonės genezę.
2021 m. gruodžio pabaigoje Vilniaus mažasis teatras paskelbė kvietimą jauniesiems režisieriams dalyvauti „DramaTest“ atrankoje. Šis projektas rengiamas jau antrus metus. Šiemet, kaip ir pernai, kviesti dalyvauti režisieriai, per paskutinius 10 metų baigę studijas
Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje ar kitoje atitinkamos krypties aukštojo mokslo institucijoje, turintys įdomią dramaturginę medžiagą arba spektaklio viziją ir norintys ją įgyvendinti Vilniaus mažajame teatre, sukurdami eskizą arba pjesės skaitymą.
Šiemet į kvietimą atsiliepė 15 jaunųjų kūrėjų. Režisierių pasiūlymus, atsižvelgdama į siūlomos medžiagos kokybę ir aktualumą, režisūrinę viziją bei numatytų projekto veiklų pagrįstumą, vertino specialiai šiam projektui suburta komisija, veikianti pagal VMT vadovo patvirtintas „DramaTest“ projekto nuostatas, kurią sudarė VMT režisieriai, aktoriai, literatūrinės dalies atstovai, scenos tarnybų atstovas.
Šių metų „DramaTest“ atrankos laimėtojais tapo Greta Štiormer, pateikusi lietuvių dramaturgės Gabrielės Labanauskaitės šiuolaikinę Williamo Shakespeare’o „Karaliaus Lyro“ interpretaciją „L. yra S.“, ir Augtumas Danielius Harner, pateikęs britų dramaturgo Martino McDonagho juodąją komediją „Vienišieji vakarai“ („The Lonesome West“, 1997). Šiems režisieriams teatras sudarė galimybes vasario mėnesį, naudojantis teatro infrastruktūra, įtraukiant ir Vilniaus mažojo teatro aktorius, paruošti po ne mažiau kaip pusvalandžio trukmės eskizą ar pjesės skaitymą.
Jau įvykus abiejų sukurtų eskizų peržiūroms, „DramaTest“ vertinimo komisijos narė, teatro Literatūrinės dalies vedėja Kristina Noreikienė teigė, kad jaunųjų režisierių darbai buvo labai skirtingi, nors abu stipriai apgalvoti ir turint omenyje tokį trumpą kūrybinį procesą – vos kelias savaites – gana išbaigti. Po antrojo eskizo įvykusiame komisijos posėdyje minėta, kad abu darbai turėjo silpnųjų pusių, tačiau jauniesiems režisieriams negailėta ir pagyrų.
Režisierius A.D.Harneris daugiau dėmesio skyrė scenografijai, taip pat aktorių vaidybai, tuo tarpu G.Štiormer eskizas nestokojo konceptualumo, dėmesio formai ir muzikai. Be to, G.Štiormer parengtas eskizas – beveik pusantros valandos trukmės, jame vaidino net septyni įvairių kartų aktoriai, o tokią komandą suvaldyti jaunam kūrėjui tikrai nėra paprastas uždavinys, – pabrėžė K.Noreikienė. Komisija pagyrė režisierę už pavykusį darbą su aktoriais: eskize sukurti ryškūs personažai, įdomiai su intriga papasakota istorija, esama puikių scenų ir sprendimų.
Pasak K.Noreikienės, abiejų „DramaTest“ erdvėje kūrusių režisierių pasirinkta medžiaga – šiuolaikinės britų ir lietuvių autorių dramos – yra sudėtinga, tačiau G.Štiormer pasirinkta G.Labanauskaitės drama „L. yra S.“ (šiuolaikinė Shakespeare’o „Karaliaus Lyro“
interpretacija) režisierei buvo itin artima, kadangi 2019 m. G.Štiormer yra pastačiusi šią W. Shakespeare’o tragediją kaip savo baigiamąjį bakalauro darbą teatre „Meno fortas“, tuomet gavo vertingų patarimų iš savo kurso vadovo režisieriaus E. Nekrošiaus. Be to, dramaturgė G.Labanauskaitė dalyvavo beveik visose eskizo „L. yra S.“ repeticijose, labai padėdama jaunajai režisierei analizuoti ir interpretuoti tekstą.
Dramaturgė G.Labanauskaitė, 2019 m. kartu su komiksų operos „α“ („Alfa“) kūrybine grupe pelniusi „Auksinį scenos kryžių“, taip pat nominuota „Auksiniam scenos kryžiui“ už komediją „Žalgirės“ ir kitus teatro tekstus, o ką tik praėjusioje „Vilniaus knygų mugėje“ pristačiusi dramų rinkinį „Dramos“, atskleidė, kad pjesė „L. yra S.“ parašyta maždaug prieš dešimtmetį, o jos gimimą inspiravo pastebėtas Shakespeare’o personažo karaliaus Lyro varde pastebėtas žodžių žaismas. „Kadangi Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje dėstau dramos istoriją, man kaip kūrėjai buvo įdomus dialogas su šiuo klasiku, rūpėjo pažvelgti į klasikinę tragediją šiuolaikiškai: kokios aktualijos atsiveria, koks Lyras galėjo būti jaunystėje, kokia šio veikėjo priešistorė,“ – sakė dramaturgė, rašanti ir dramas, ir libretus šiuolaikinėms operoms.
Pasak pjesės autorės, rašydama šią dramą ji atliko dvigubą žingsnį: tai ir fantazavimas, kaip veikėjas galėjo gyventi iki Shakespeare’o tragedijos įvykių, kaip galėjo įvykti tas lūžis, kad Lyras tapo tokiu militaristu, kita vertus, tai yra kelionė laiku – perkėlimas į dabartį. „Į šią dramą galima pažvelgti kaip į bet kokio diktatoriaus priešistorę, bandymą suprasti, kaip tampama diktatoriumi, bet tekstas visai kitaip klausėsi dabartinių įvykių kontekste. Tie patys žodžiai apie karą, kuris anksčiau atrodė tolimas dalykas, dabar skamba visai kitaip. Ta linija nėra pagrindinė, gal labiau keliamas karo beprasmybės klausimas, bet sykiu Lyras išgyvena ir beprasmybės gyventi klausimą. Todėl dramoje svarbiausias ne šekspyriškasis „Būti ar nebūti“ klausimas, o klausimas, kaip būti šiame pasaulyje ir kaip išlaikyti savo adekvačią poziciją,“ – kalbėjo G.Labanauskaitė.
Pasak dramaturgės, visa pjesė sudaryta iš daugybės aliuzijų, nuorodų į kitus Shakespeare’o dramų veikėjus ir įvykius, joje daug galimybių iš visų pusių pažvelgti į Shakespeare’o kūrybą, tad spektaklyje labiau išsilavinęs žmogus gali įžvelgti daugiau gijų, tačiau siužetinė linija įgalina sekti veiksmą ir Shakespeare’o kūrybos itin gerai nežinantį ar literatūrinio išsilavinimo neturintį žiūrovą.
G.Labanauskaitė pabrėžė, kad kaip dramaturgei jai visada labai svarbu pasitikrinti tekstą su kūrybine komanda ir aktoriais, išgirsti jį garsiai tariamą. Repetuojant eskizą, iš režisierės G.Štiormer ji sulaukė prašymo parašyti prologą, kuriuo įvedama į Shakespeare’o kontekstą, ir Lyro monologą. „Šios dramos niekam nerodžiau dešimt metų, nes ji man toks neišspręstas rebusas, juodraštis, eskizas, – porėtas, su daug tarpų. Kai prieš metus su Greta pradėjome kalbėti apie šią pjesę, bandžiau ją perrašyti, sukurdama daugiau veiksminių linijų, viską motyvuotai išvystyti, ir ji tapo klasikinė, tvarkinga, psichologizuota, netgi per daug aiški. Tad grįžom prie šios pirminės versijos, nes Gretai ji atrodo tinkama medžiaga. Aišku, ten reikia daugiau teksto, manau, kad kuriant spektaklį bus ir prirašyta.“
G.Labanauskaitė teigė norinti pagirti visą eskizo kūrybinę komandą ir darbinę atmosferą: „Labai šeimyniška, šilta teatro atmosfera. Aktoriai buvo nusiteikę labai geranoriškai, nekėlė jokių išbandymų ar problemų jaunai režisierei, nepasistatė nepasitikėjimo sienos, labai taikliai siūlė savo sprendimus. Padėjo ir Gretos darbo metodai. G.Štiormer yra E.Nekrošiaus mokinė, ir jos darbe jaučiasi E.Nekrošiaus mokykla: daug dėmesio skiriama formai, bet ir labai aiškiai komunikuojama su aktoriais, duodamos aiškios, tikslios užduotys,“ – kalbėjo G.Labanauskaitė, pasidžiaugusi, kad, nepaisant visų neramumų, visi dirbo susitelkę.
VMT „DramaTest“ – tai nauja dramaturgijos ir teatro bandymų erdvė, kurios sėkmingi rezultatai pretenduoja tapti VMT repertuaro dalimi. Kaip sakė teatro meno vadovė Gabrielė Tuminaitė, teatras nėra įsipareigojęs pateikti eskizą sukūrusiam režisieriui pasiūlymo sukurti visavertį spektaklį, bet šiemet, kaip ir pernai, priimtas sprendimas tokį pasiūlymą pateikti vienam iš „DramaTest“ erdvės kūrėjų. „Norime labai padėkoti žmonėms, kurie atsiliepė į kvietimą dalyvauti, džiaugiamės atrankos laimėtojais. Pagrindinis šio konkurso apdovanojimas – tai patirties įgijimas, tai galimybė jaunam kūrėjui išbandyti savo sumanymus, daryti klaidas, o suklydus išsikelti naujus tikslus. „DramaTest“ – tai kūrybinių bandymų platforma, ir šiemet du kūrėjai drąsiai ir godžiai ją išnaudojo, pasitelkdami teatro infrastruktūrą, aktorių trupę, iškeldami naujų užduočių pačiam teatrui. Teatro šaltinis yra repeticijos, procesas, o ne vien spektaklis. Vis dėlto eskizu, kurio pagrindu būtų galima toliau dirbti ir sukurti spektaklį, „Dramatest“ komisija išrinko Gretos Štiormer ir Gabrielės Labanauskaitės darbą „L. yra S.“, – sakė G.Tuminaitė.
Teatro meno vadovė pabrėžė, kad su visais „DramaTest“ konkurso dalyviais palaikomas kūrybinis ryšys, plėtojant naujas idėjas ir iniciatyvas. Pasak G.Tuminaitės, skelbdamas konkursą, teatras neapriboja temų ar dramaturginės medžiagos spektro tam, kad pajaustų tikrąjį šiandienos pulsą, sužinotų, kuo gyvena jaunieji kūrėjai: „Antrus metus „DramaTest“ konkurse išryškėja ir yra įvertinama šiuolaikinė lietuvių dramaturgija, tad šio „testo“ rezultatai rodo, kad mūsų dramaturgai, ypač dramaturgės, pradeda ryškiai žengti į priekį ir tampa rimtomis konkurentėmis žinomiems užsienio autoriams.“
Pernai įvykusio „DramaTest“ konkurso metu galimybė sukurti spektaklį suteikta režisieriui Tadui Montrimui, pristačiusiam eskizą „Ein Elefant“ pagal Dovilės Zavedskaitės pjesę. Spektaklio premjera Vilniaus mažajame teatre numatyta šių metų rudenį.
