– Muzikinė virtuvė – kas tai per instrumentas ir kaip jis buvo pagamintas?
– Jo pagrindas – 7-tojo dešimtmečio vargonai prie kurių prijungiau virtuvę. Virtuvė čia – visai ne butaforinė – ji puikiai funkcionuoja, turi kriauklę su čiaupu, dujinę viryklę su tikra ugnimi. Prie viso to ši virtuvė taip pat veikia kaip būgnai: pavyzdžiui, kriauklė sukurta taip, kad mušama skambėtų penkiais skirtingais tonais. Visas instrumentas pagamintas taip, kad vienu metu galiu groti vargonais, būgnais ir gaminti maistą.
– Kuo muzika ir virtuvė jums tokios ypatingos, kad visas spektaklis sukasi apie tai? Galbūt jūs – puikus virtuvės šefas?
– Nemanau! (juokiasi). Man labai patiko šių senų vargonų garsas, tad būtinai norėjau juos naudoti pasirodymuose. Kitas dalykas – man labai patinka pačiam konstruoti įvairius daiktus. Virtuvės idėja man į galvą šovė tiesiog vidury nakties, todėl visoms mintims susijungus, pradėjau ruošti brėžinius ir įrenginėti šią savo muzikinę virtuvę. Įrenginio gamyba, pritaikymas pasirodymams ir repeticijos užtruko beveik visus metus. Išgirdote teisingai – veiksmų seka buvo būtent tokia: pirmiausia sukūriau virtuvę-vargonus, o tik tada pradėjau galvoti, ką aš su ja darysiu ir koks tai bus spektaklis.
– Kokią muziką grojate vargonais? Kokie virtuvės įrankiai tampa kitais instrumentais?
– Beveik viskas, kas yra mano pagamintoje virtuvėje, tampa muzikos instrumentais. Todėl gaminti savo daiktus ir yra taip nuostabu – viską gali ištobulinti taip, kad aplink turėtum tai, ko tau reikia. Instrumentai man yra šaukštai, vanduo ir net valgymo įrankių stalčius atstojantis perkusijos instrumentą – barškutį. Kokia tai muzika? Jai atvirai – aš nė nežinau. Niekada nebandžiau priskirti jos kokiam nors žanrui, aš tiesiog sėdu ir groju.
– Ar jūsų atliekama muzika yra improvizuota?
– Ne, nors žinau, kad taip gali atrodyti. Dažnai žmonės galvoja, kad tiek muzika, tiek visas spektaklis yra improvizacija, tačiau iš tikrųjų kiekviena sekundė yra gerai apgalvota ir surepetuota.
– Su šiuo spektakliu daug keliaujate. Kas jums, kaip atlikėjui, įdomiausia pasirodant skirtingose šalyse?
– Iš tiesų, su spektaklio gastrolėmis man sekasi labai gerai – per pastaruosius penkerius metus jį atlikau jau 480 kartų 21-oje pasaulio šalyje. Įdomiausia man yra suprasti, kaip humoras veikia skirtingose kultūrose su skirtingomis kalbomis. Pavyzdžiui, Italijoje šis spektaklis įgavo politinę žinutę, nors jos mintyje visai neturėjau. Viskas priklauso nuo jį žiūrinčių žmonių. Italai tai pamatė kaip žodžio laisvės pavyzdį, po spektaklio dėkojo už drąsą kalbėti, nors iš tiesų tai – kontekstas, kurį sukūrė patys žiūrovai.
– Spektaklis turi interaktyvių dalių. Kaip jums sekasi bendrauti su auditorija?
– Man tenka pasirodyti tikrai didelėms auditorijoms su keliais šimtais ar net daugiau žiūrovų, kurių negali ignoruoti. Privalau jiems skirti dėmesio, neatsitverti teatro salėms įprasta siena, kai aktoriai tarsi apsimeta, kad žiūrovų iš viso nėra. Tokio jausmo aš labai nenoriu. Siekiu, kad žiūrovai jaustų mano dėmesį ir bendravimą. Pasirodant po atviru dangumi tai, aišku, yra labai sudėtinga – prikaustyti žmonių dėmesį, kai šis lengvai gali būti patrauktas virš galvos praskrendančio lėktuvo ar automobilio signalizacijos. Įvykus tai spektaklio magijai, prikaustančiai visų žvilgsnius, kartu su žiūrovais kuriame unikalią atmosferą, kuri egzistuoja tik dėl mūsų. Tai – neįkainojamas jausmas.
Šis ir visi kiti festivalio SPOT renginiai – tinkami visų amžiaus grupių žiūrovams ir yra nemokami. Platesnė informacija apie spektaklius: www.menuspaustuve.lt . Projektą finansuoja Lietuvos kultūros taryba ir Vilniaus miesto savivaldybė.
